Gydytojai oftalmologai tikina, kad regėjimą reikėtų tikrintis kasmet, tačiau tik ketvirtadalis vadovaujasi šiomis rekomendacijomis, rodo optikų tinklo atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa. Tai ypač aktualu vairuojantiems, kurie, anot gydytojų oftomologų, regėjimą tikrinasi per retai, vairuoja be akinių ar „iš nuojautos“. Nors Lietuvoje vairuotojams regėjimą privalu tikrintis, kai daromas vairuotojo pažymėjimas – kas dešimtmetį – šiais laikais to nepakanka, siekiant užtikrinti saugumą kelyje.
Balandžio mėnesį „Spinter tyrimų“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad beveik ketvirtadalis automobilių, motociklų, motorolerių, dviračių ar elektroninių paspirtukų vairuotojų regėjimą tikrinosi prieš 4–5 metus, ir beveik 8 proc. – prieš 6–10 metų ar dar seniau. Didžiausia dalis respondentų teigė besitikrinantys akis kas 1-3 metus – tokių buvo beveik pusė.
„Iš gydymo praktikos dažnai pasitaiko situacijų, kai vairuotojai nenešioja akinių, nors žino apie savo regėjimo sutrikimus: neva, jie turi didelį vairavimo stažą, todėl jiems akinių nereikia, vairuoja „iš nuojautos“. Teko susidurti ir su tokiais atvejais, kai be akinių vairuoja žmogus, kurio regėjimas yra penkis kartus blogesnis, negu turėtų būti. Todėl rekomenduoju regėjimą tikrintis kasmet, net jeigu jums atrodo, kad pastaruoju metu jūsų rega nesusilpnėjo“, – teigia optikų tinklo gydytoja oftalmologė Miglė Jarutienė.
Minint Jungtinių Tautų saugaus eismo keliuose savaitę, šiandien organizuota socialinė akcija, kurios metu buvo tikrinamas eismo dalyvių regėjimas. Vilniečių buvo klausiama, ar šie mato automobilių numerius, esančius 20 metrų atstumu. Akcijos metu apie 20 proc. dalyvių teigė nematantys numerių iš saugaus atstumo.
„Tai iš ties yra aktuali problema, kuriai mes skiriame per mažai dėmesio. Dažnai susiduriu su pacientais, kurie apie regėjimo silpnumą įtaria kurį laiką, tačiau neprisiverčia ateiti pasitikrinti. Tokiais atvejais aš vairuotojus perspėju, kad jie daro nusikaltimą. Jie ne tik rizikuoja padaryti avariją, bet ir sužaloti kitus eismo dalyvius: pėsčiuosius, vairuotojus ir keleivius“, – teigia gydytoja oftalmologė.
Yra įstatymų spragų
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vairuotojai regėjimą turi tikrintis darydamiesi vairuotojo pažymėjimą ar keisdami jį nauju po dešimties metų. Tuomet rega yra patikrinama kartu su kitais sveikatos rodikliais. Daugiau jokių privalomų reglamentų dėl regėjimo tikrinimo nėra. Net ir įvykus nelaimingam atsitikimui ar avarijai, pasiteisinimas, kad žmogus nepastebėjo transporto priemonės – dažnas, tačiau apie regėjimo patikrinimą nekalbama. Anot vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos prezidento Valentino Masilionio, tai įstatymų spraga, kurią gali ištaisyti tik didesnis vairuotojų sąmoningumas.
„Deja, privalomų priemonių, kurios priverstų tikrintis dažniau, nei kas dešimt metų – nėra. Vadinasi, vienintelė išeitis – skatinti vairuotojų sąmoningumą ir atsakomybę. Juk kuo mes anksčiau pamatome kliūtis, tuo turime daugiau laiko priimti teisingus sprendimus kelyje: stabdyti, apvažiuoti arba kitaip keisti vairavimo kryptį. Gaila, kad šiandien dar ne visi yra sąmoningi ir ne visi prisiima atsakomybę vairuodami automobilius. Todėl svarbu žmones informuoti ir skatinti skirti daugiau dėmesio akių sveikatai“, – teigia V. Masilionis.
Optikos užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa taip pat atskleidė, kad nors ne visi lietuviai pakankamai dažnai tikrinasi regėjimą, jie puikiai supranta grėsmes, laukiančias keliuose, jeigu vairuotojų rega nėra pakankamai gera. 58 proc. tikina, kad prastai ar nepakankamai gerai regintys automobilių, motociklų, dviračių ar elektroninių paspirtukų vairuotojai gali nepastebėti kitų transporto priemonių ar eismo dalyvių. Taip pat 57 proc. mano, kad nepakankamai matantys eismo dalyviai gali nepastebėti pėsčiųjų, o 42 proc. mano, kad jie nesilaiko saugaus atstumo.
„Mūsų visų tikslas – vairuoti saugiai. Vairuotojai privalo būti atsakingi ir aiškiai suvokti visas rizikas, kurios jų laukia kelyje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta pareiga vairuotojams tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu. Regėjimas svarbi šio patikrinimo dalis, ypač kritinėse situacijose, kai dėl prastų oro sąlygų matomumas tampa ribotas ir didėja avarijų rizika. Tačiau nereikėtų į tai numoti ranka net ir vairuojant dviratį ar paspirtuką mieste – gatvėse esant dideliam žmonių srautui, yra itin svarbu gerai įvertinti atstumą ir, kiek galima, sumažinti nelaimingų atvejų riziką. Džiaugiamės, kad apie šią problemą vis dažniau kalbama, organizuojamos iniciatyvos“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.
Rega silpnėja greičiau
Optikų tinklo atstovė teigia, kad dėl įtempto gyvenimo būdo ir nuolatinio darbo kompiuteriu, išmaniųjų telefonų naudojimo, šiandien rega prastėja greičiau.
„Šiandien gydytojai vieningai sutaria, kad dėl didesnio nuovargio, tenkančio akims, akių ligų prevencija turėtų būti sustiprinta. Tačiau žmonės nelinkę dažnai tikrintis regėjimo, kadangi jis silpsta pamažu ir jie to nepastebi. Po truputį vaizdas, objektų kontūrai tampa vis mažiau ryškūs, bet kadangi tai vyksta palaipsniui, didelis kontrastas nepajaučiamas. Todėl labai svarbu iš anksto apsibrėžti ribą, kas kiek laiko privalu tikrintis regėjimą, net jeigu ir atrodo, kad didelių regėjimo sutrikimų neturime. Mūsų rekomenduojama riba – tikrintis kas metus visiems be išimties“, – teigia M. Jarutienė.
Anksčiau buvo įprasta manyti, kad vaikai regėjimą turi tikrintis dažnai, bet suaugusiems to daryti nebūtina, nes regėjimo problemos nustoja progresuoti. Tačiau, anot M. Jarutienės, dabar ši taisyklė nebegalioja. Užtenka pakeisti darbą ar susirasti veiklą, kuri reikalauja intensyvaus darbo kompiuteriu, ir suaugusiam žmogui rega gali suprastėti, nors iki tol daug metų ji nebesilpnėjo ir buvo stabili. Taip pat gali išsivystyti ir tokios ligos kaip glaukoma, kuri vystosi iš lėto, o ją pastebėti sunku. Vienintelė prevencinė priemonė šiems sutrikimams išvengti – reguliarus lankymasis pas akių gydytoją.
„Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos laikas – š. m. balandžio 20–29 d. Apklausti šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai iš visos Lietuvos, 718 iš jų – vairuojantys (automobilius, motociklus ar motorolerius, dviračius ar elektroninius paspirtukus).
