Praėjusią savaitę Aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą. Pagal ją šiemet numatyta investuoti rekordinę 134 mln. eurų sumą ir planuojama gerokai daugiau priemonių nei ankstesniais metais.
„Pagrindinis tikslas – mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir veiksmingai kovoti su klimato kaita. Todėl, be tradicinių priemonių energiniam efektyvumui didinti ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti, šiemet ypač daug dėmesio skiriama transporto sektoriaus keliamai taršai mažinti, – sako ministras Žygimantas Vaičiūnas. – Turime gerą progą esminiams teigiamiems pokyčiams. Kviečiu Klimato kaitos programos priemones administruojančias institucijas ryžtingam, sutelktam ir intensyviam darbui“.
Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą sudaranti 134 mln. eurų suma yra didžiausia nuo 2014-ųjų, kai ši programa pradėjo veikti. Antai pernai buvo skirta 46,8 mln. eurų paramos, 2017 m. – 58,5 mln. eurų.
Šiemet numatyta finansuoti 14 priemonių, iš kurių šešios yra tęstinės, o aštuonios – naujos. Beveik trečdalis skirtų lėšų – 50 mln. eurų – bus panaudota energijos efektyvumui didinti ir atsinaujinantiems energijos ištekliams skatinti. Iš jų 25 mln. eurų teks Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai – seniems daugiabučiams renovuoti. Numatyta ir nauja finansinė priemonė – parama dalinei daugiabučių renovacijai, kai atnaujinamos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Šiam tikslui skirta 5 mln. eurų.
Projektams, kurie skatins naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, numatyta 79 mln. eurų.
Siekiant mažinti transporto sektoriaus keliamą taršą, 15 mln. eurų bus skirta atsinaujinančiu ir alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms ir jų infrastruktūrai plėtoti. Be to, planuojama nauja 30 mln. eurų priemonė, kuri skatintų gyventojus atsisakyti taršių automobilių.
Klimato kaitos programos įplaukas sudaro lėšos, gautos už parduotus apyvartinius taršos leidimus dalyvaujant ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sistemoje. Jų panaudojimo sąmata yra tvirtinama kasmet. Prieš tai sąmatos projektą svarsto Nacionalinis klimato kaitos komitetas ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Patvirtinus metinę sąmatą, tvirtinamas ją detalizuojantis planas, kuris numato konkrečias finansavimo priemones ir kitas finansavimo sąlygas.
Manau, kad tai absurdiškas biudžeto švaistymas. Aš kategoriškai prieš tokį žaliavalstietišką išlaidavimą!
Gerokai prasmingiau šias lėšas skirti apverktinoje būklėje ęsančiai Sveikatos apsaugos sistemai.
Sveikatas apsaugos finansavimas – turėtų būti ir Lietuvos, ir kitų šalių prioritetas!