Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre minint Valstybės atkūrimo dieną ir teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kartą paragino žmones gerbti įvairovę, nes, jos nuomone, kitaip galima prarasti viską.
„Lietuva turi išlikti ta europinės kultūros ašimi ir šalimi, kurioje mes turime laisvę būti laisvais. Todėl, tik atvirai diskutuodami, priimdami ir gerbdami įvairias nuomones, galime kurti pažangos valstybę“, – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtame koncerte sakė D. Grybauskaitė.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė pažymėjo, kad menininkas turi išlikti laisvas.
„Tik talentingas menininkas gali patekti į įtampų ir prieštarų lauką, atverti žaizdas, kurias gal ir norėtume pridengti bendrais žodžiais“, – teigė V. Daujotytė-Pakerienė.
Jos teigimu, tapatybė tvirtinama ne tik pritarimais, bet ir kritiniais vertinimais. Mitai, kuriuos susikuriame gynybai ir savigynai, turi būti patikrinami ir išbandomi pasikeitusiomis sąlygomis. O Istorija yra visų – ji niekam nepriklauso..
Nacionalinės kultūros ir meno premijos buvo įteiktos rašytojui Mariui Ivaškevičiui, dirigentei Mirgai Gražinytei, rašytojui Vytautui Martinkui, kino operatoriui Audriui Kemežiui, aktoriui Dariui Meškauskui, vizualaus meno kūrėjui Artūrui Railai.
V.Martinkus įvertintas už intelektualiosios literatūros gylį, M. Gražinytė – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, M.Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsnį į teatrą, D. Meškauskas – už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę, A. Raila – už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą, A. Kemežys už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį.
A. Kemežys apdovanotas po mirties, premiją atsiėmė jo žmona Galina Kim. Kino operatorius mirė pernai vasarį, eidamas 45-uosius metus.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Sakyčiau, labai nesmagus konfūzas gavosi:
Ivaškevičius apdovanotas, o Vanagaitė – ne. Juk jos „kūrinys” irgi „genialus”.
To kas buvo pasakyta kontekste, Vanagaitė tampa be kaltės nukryžiuota.
” tik atvirai diskutuodami, priimdami ir gerbdami įvairias nuomones, galime kurti pažangos valstybę“
“Tik talentingas menininkas gali patekti į įtampų ir prieštarų lauką”
Ką gi, belieka pasibarsčius galvas pelenais, ant kelių šliaužti prie Vanagaitės durų, bei prašant atleidimo, maldauti kad priimtu nacionalinę premiją ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Didijį kryžių.
Dušanskiene, atleisk mumis, ba nežinojom, ku daram
Prastų žmonių visada buvo, yra ir bus. Kol prasti žmonės yra savo vietoj – niekas apie juos daug nekalba. Problema atsiranda, kai prasti žmonės pastatomi į postus, kur daromi svarbūs sprendimai. Pvz. į Nacionalinių premijų skyrimo komisiją.
Mariaus Ivaškevičiaus kūryba – iškrypėlio kūryba, dvasios ubago.
Bet ne jo kaltė, kad jam paskirta nacionalinė premija. Keista, kad to paskyrimo kaltininką retas kas beįvardija, o būtent apie tai ir reikia kalbėti!
Premiją paskyrė komisija, vadovaujama Viktorijos Daujotytės Pakerienės, TSKP narės nuo 1975 m.
Kieno sprendimu komisija sudaryta, kieno sprendimu šita Daujotytė tapo komisijos pirmininke? Komisija sudaryta 2017 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 501.
Ant nutarimo – premjero Skvernelio ir jo ministrės Jonsson parašai.
Mano panieka Sauliui Skverneliui, buvusiai ministrei Jonsson ir Daujotytei su visa Nacionalinių premijų skyrimo komisija, garbinančia iškrypėlį. Toje komisijoje – kolaborantų komunistų vaikai..
(papildymas)
92 straipsnis
Ministrą pirmininką seimo pritarimu skiria ir atleidžia respublikos prezidentas.
***
Už partizanų niekinimą, už Lietuvos pamatų griovimą, panieka komunistei Daliai Grybauskaitei, Viktorui Pranckiečiui, Ramūnui Karbauskiui.
vienas gedingiausiu atkurtos Nepriklausomos Lietuvos istorijos puslapiu.Issitycioti is LIETUVIU Tautos Dydvyriu ir dar gauti Nacionaline premija.Tai tautos isdavyste.
Vakarykščiai KGB agentėliai, prisidengdami įvairiais ivaškevičiais, bando pridengti Stalino saulės nešėjus:
Saliutę,Cvirką,Girą,Paleckį,Sniečkų ir kitus Lietuvos pardavėjus.Šalin iš Vilniaus centro Petro Cvirkos paminklą.
Paminklo vieta – Grūto parke.
Grūto parkui reikalinga akmenskaldė galinga.
Nepykčiau jei paminklas Cvirkai būtų sunaikintas dar nė Grūto nepasiekęs.. Juk ne vertybė.
Kiek daug pykčio yra žmonėse… turbūt jie visi čia liejantys pyktį – šventieji…???
Visus, kas dėl premijos šiam asmeniui paskyrimo piktinosi, protestavo,
krikščionis(!) V. Ališauskas Mažosios studijos laidoje išvadino nedidele nereikšminga marginalų grupele, kuri neįtakinga, į kurią niekas dėmesio nekreipia… Bet – patys pasimėgaukite šventiniu filosofo komentaru, jo „sveikinimu” ir kovotojams už Laisvę, ir jų palikuoniams:
– lrt.lt/mediateka/irasas/1013712675/mazoji-studija-popiezius-ir-pasaulis-2019-02-16-17-05 nuo 11 : 12 min.
Pritariu po V.Terlecko str. atsiliepusiam Kęstučiui: ne tokie Tautos atmintyje išlieka. Tokie patys save įtraukia į sąrašą „Dingę”…
Beje, dėl premijos įteikėjų – kad ir kaip būtų, kad ir kokį postą užimtum, kad ir kaip demokratija dangstytumeisi, dar esi ir pilietis. Deja, įteikėja savo karjerą užbaigė labai riebiu garbės nedarančiu tašku. Gaila. Labai.
nuo v.Ališausko seniai sklinda blogas kvapas. Ką jis besakytų, pagal naujakalbę (Orvelas) reikia suprasti atvirkščiai
Ir patiems „pasigėrėti”, ir kitiems rekomenduoti. kad ir pačiam „garbiajam” laureatui:
Dar kartą apie Yarado knygą „The partisans” –
– https://slaptai.lt/dar-karta-apie-yarado-knyga-the-partisans/
arba
Tarp gyvenimo ir egzistencijos. Buvusio žydo sovietų partizano Y. Arado istorija
Kostas Kajėnas –
– http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-02-18-tarp-gyvenimo-ir-egzistencijos-buvusio-zydo-sovietu-partizano-y-arado-istorija/174434
(Knyga buvo ir rusų k.)
„Partizanas” Aradas dalijasi prisiminimais apie… susidūrimus su lietuvių „gaujomis”… 🙁 Kaip mikliai jie faktus aukštyn kojom apverčia, tampa aukomis, o tie, kas nuo jų kriminalinių nusikaltimų ginasi, tampa „budeliais”.
Vieno iš šių dienų „herojų”, „demaskavusių lietuvius” veidas nuotraukoje akurat toks, kokį rusai apibūdina dviem žodžiais: „наглая морда”. Atsiprašau – bet tai jų citata.
Klausimėlis:
Kada ir katra organizacija susipras pristatyti Ireną Tumavičiūtę apdovanojimui už nuopelnus ginant Lietuvos garbę? Ji viena atlieka viso VU, Istorijos in-to ir kt. darbą. Kas dar viešojoje spaudoje pateikė tiek medžiagos, iššifravo tiek nuotraukų su žudynėmis „Lietuvoje”…
Ar gal mums „iš aukščiau” suteikta teisė apdovanoti tik šmeižikus?