Prieš 800 metų, 1219 m., Ipatijaus metraščiuose buvo aprašyta Voluinės (Volynės) taikos sutartis, kurią su Voluinės didžiuoju kunigaikščiu pasirašė Lietuvos, Deltuvos ir Žemaitijos kunigaikščiai. Žemaičių kunigaikščių Gerdvilo (Erdvilo) ir Vykinto paminėjimas – pirmas patikimas įrodymas, kad jau tuo metu egzistavo Žemaitija ir stipri Lietuvių žemių konfederacija, dariusi didelę įtaką Vidurio ir Rytų Europos šiaurinei daliai. Tai progai paminėti šiandien, sausio 18 d., penktadienį, Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“.
Pašto ženklo sukūrimas buvo patikėtas dailininkei, medalio meno kūrėjai Linai Kalinauskaitei. „Mano kūryboje vyrauja istorinė tematika – ji yra didžiausias mano įkvėpimo šaltinis, be galo turtingas ir neišsemiamas. Svarbių istorinių įvykių paminėjimas yra svarbus kultūros variklis, nes ne tik ugdo pilietiškumą bei šviečia visuomenę apie savo tautos praeitį, bet ir skatina ją kurti naujas kultūrines materialias ir nematerialias vertybes. Šiame pašto ženkle pavaizduota istorinio fakto meninė interpretacija – žemaičių kunigaikščiai Gerdvilas ir Vykintas simboliniame pergamento fone. Kad kuo geriau pavyktų juos atvaizduoti, teko nemažai gilintis į specializuotą literatūrą, rinkti vizualinę medžiagą apie tuo metu vilkėtą aprangą ir nešiotą ginkluotę, konsultuotis su istorikais ir heraldikos specialistais. Tokio pašto ženklo kūrimo procesas – ilgas ir atsakingas“, – sako dailininkė, kuri šiai progai dabar kuria ir medalį.
Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais. Jo priimtame nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių užkariavimus, taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.
Seimas šį sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.
Pašto ženklo „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“ nominalas – 1,05 Eur, tiražas – 18 000 vnt. Jį spausdino Estijos spaustuvė „Vaba Maa“.
Be pašto ženklo penktadienį bus išleistas ir pirmos dienos vokas, o visa korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Telšių centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Je..!
Visur dažniausiai akcentuojama Medininkų žemės Tverų (Lopaičių piliakalnis) kunigaikščio Vykinto giminė.
Tačiau nereikia pamiršti, kad tuo metu Žemaitija dar nebuvo vieninga. Šiaurinėje jos dalyje įsitvirtino kunigaikščių Bulionių giminė ir tai buvo kitas politinis darinys, nei Vykinto valdpma Žemaitijos dalis.
Manau, kad Bulionys mūsų istoriografijoje yra nelesitinai pamiršti (gal todėl, kad jie nesutarė su Lietuvos kunigaikščiu Mindaugu?).
Žemaitija buvo tokia pat politiškai dvilypė, kaip ir Žiemgala (Viestarto, Vėliau – Namesio Vakarų Žiemgala (centras Tervetė) ir Skabio (?) Rytų Žiemgala (centras Mežuotnė).
Ir iš viso XII-XIII a. Žemaitija buvo daugiau susikaldžiusi į savarankiškas bendruomenių ar nedidelių žemių politinius darinius. Tikėtina, kad Vykinto (Pietinė) Žemaitija (Medininų žemė) ir Bulionių giminės (Šaiurinė) Žemaitija (Saulės Žemė, centras – galbūt Bubių piliakalnis) buvo du atskiri, bet ne vieninteliai Žemaitijos politiniai dariniai. Galėjo būti ir daugiau mažesnių žemių ar net politiškai savarankiškų bendruomenių.
Kaip ir minėjau, ŽEMAIČIAI VISUOMET BUVO INDIVIDUALISTAI, TAIGI – IŠ ESMĖS LIBERALAI 🙂
nei lietuviai, nei zemaiciai NIEKADA nebuvo liberalai. neskieskite mielasis savo nesamoniu. pati pasauleziura ir gyvenimo budas, beigi visa socialine ir politine aplinka nepaliko jokiu galimybiu buti individualistais. ir cia kalbeti reiketu netgi ne apie lietuvius ar zemaicius- is viso apie tu laiku zmogu. liberalizmas- paskutiniu keliu amziu tam tikru sluoksniu ‘arkliukas’ visuomenes suskaldymui. tik tiek… skaldyk ir valdyk
LIETUVIAI, ANEI ZEMAICIAI, NIEKADA NEBUVO LIBERALUS.
Beje, žemaičiai ir mano minėti žiemgaliai – genetiškai labai artimos kultūros, abi kilę iš tos pačios I-IV a. Žemaitijos, Šaiurės Lietuvos ir Pietų Latvijos pilkapių su akmenų vainikais archeologinės kultūros.
O ir artefaktų pagrindu jas atskirti sunku (tokie pat platieji kovos peiliai, rankogalinės svatikomis puoštos apyrankės ir pan.). Tik šiek tiek skiriasi įkapių į kapus dėjimo tvarką ir Žiemgaloje nėra arklio aukų bei degintinių kapų (o Žemaitijoje jų pasitaiko, tačiau nedaug).
O ir istoriniais laikais žemaičiai ir žiemgaliai, kaip manoma, sutarė draugiškai, niekuomet nekariavo (nebent atskirų bendruomenių tarpusavio susirėmimai, kurie pasitaikydavo ir pačioje Žemiatijoje tarp dažnai politiškai suverenių kaimyninių bendruomenių), bendravo ir kartu dalyvaudavo mūsiuose (pvz. Saulės) prieš kalavijuočius arba lietuvius 🙂