Šeštadienis, 2 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Mokslas

Kaip baterijos negrįžtamai pakeitė mūsų kasdienybę

www.alkas.lt
2018 11 02 06:00
0
Kaip baterijos negrįžtamai pakeitė mūsų kasdienybę

Įkraukime pasaulį: kaip baterijos negrįžtamai pakeitė mūsų kasdienybę | inkagency.lt nuotr.

Įkraukime pasaulį: kaip baterijos negrįžtamai pakeitė mūsų kasdienybę | inkagency.lt nuotr.
Įkraukime pasaulį: kaip baterijos negrįžtamai pakeitė mūsų kasdienybę | inkagency.lt nuotr.

Šie daiktai įprastai būna nedideli ir lengvai telpa delne, tačiau be jų šiandieninį pasaulį įsivaizduoti būtų praktiškai neįmanoma. Kalbame apie baterijas, kurios dabar randamos kiekviename išmaniajame įrenginyje.

Nors su baterijomis susiduriame bene kasdien, tikrai ne visi žino, kaip jos atsirado. Per savo istoriją jos transformavosi daugybę kartų, o šiandien turėtume būti dėkingi, kad baterijos padeda palaikyti ryšį su pasauliu, gauti informaciją ir net gelbsti gyvybes.

Baterija – kas tai?

Pirmųjų baterijų gyvenimo trukmė buvo itin trumpa. Įprastai jos veikdavo iki valandos ir po to būdavo tiesiog išmetamos, nes jų nebuvo galima panaudoti antrą kartą.

Tačiau dabar, praėjus dviem šimtmečiams, net ir nedidelės baterijos gali palaikyti tokių galingų išmaniųjų įrenginių kaip „Huawei Mate 20 Pro“ gyvybę ilgiau nei 24 valandas. Taip pat svarbu, kad šių dienų baterijos gali būti įkraunamos kelis kartus ir netgi labai dažnai. Tad tenka pripažinti, kad jos gerokai palengvino kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

Baterija iš tiesų yra sudėtingas ir sumanus kūrinys. Jis pasitelkia cheminius procesus tarp jame esančių medžiagų elektros gamybai. Baterijų veikimo principai ir formos gali skirtis viena nuo kitos, bet jų teikiama nauda analogiška – palaikyti elektroninių prietaisų gyvybę.

Dalis iki šiol gaminamų baterijų vis dar tebėra vienkartinės, todėl jos nuolat turi būti keičiamos naujomis. Tuo metu kitų rūšių baterijos, pavyzdžiui, naudojamos išmaniuosiuose telefonuose, gali būti pakartotinai įkraunamos.

 Nuo ko viskas prasidėjo?

Dar 1800-aisiais Aleksandras Volta išrado pirmąją bateriją, dar kitaip vadinamą Voltos elementu ar Voltos stulpu. Voltos elementas buvo sudarytas iš vario ir cinko diskų, perskirtų sūriame vandenyje išmirkytu kartonu arba audeklu.

Tiesa, šis A. Voltos kūrinys turėjo šiokių tokių trūkumų. Vienas jų – elektrolito nutekėjimai, kurių atsirasdavo dėl diskų svorio ir sukeldavo trumpuosius elektros jungimus. Viljamas Cruickshankas išsprendė šią problemą sudėdamas elementus į sandarią dėžę, taip sukurdamas maitinimo elemento prototipą. Kita tokio elemento problema buvo ta, kad jo veikimo laikas buvo labai trumpas ir tesiekė valandą.

Nepaisant to, šis A. Voltos išradimas žymi baterijos istorijos pradžią. Siekiant pagerbti šio išradėjo atminimą elektros įtampos matavimo vienetas buvo pavadintas voltu. Belieka atviras klausimas, ar pats A. Volta anuomet įsivaizdavo, kaip stipriai jo išradimas pakeis pasaulį.

 Įkraukime pasaulį: kaip baterijos negrįžtamai pakeitė mūsų kasdienybę | inkagency.lt nuotr.
Įkraukime pasaulį: kaip baterijos negrįžtamai pakeitė mūsų kasdienybę | inkagency.lt nuotr.

 Telefonas atsikratė laido

Dar vienam garsiam išradėjui Aleksandrui Grehamui Belui galima padėkoti už telefono sukūrimą. Pirmasis toks išradimas dienos šviesą išvydo dar 19-ame amžiuje. Su šio įrenginio pagalba atstumai dalinai išnyko, nes žmonėms atsirado galimybė bendrauti nuotoliniu būdu. Deja, telefonas ilgą laiką žmones buvo „pririšęs“ prie namų, mat nebuvo galimybės juo naudotis bet kur ir bet kada.

Dėl šios priežasties žmonės ieškojo būdų, kaip telefoną išvaduoti nuo laido. 20-ojo amžiaus 5–6-ame dešimtmetyje mokslininkai Švedijoje sukūrė pirmąjį mobiliojo telefono prototipą. Viena problema – šis telefonas svėrė 40 kilogramų… Kita problema, kad jo kaina siekė tiek pat, kiek ir automobilio. Nepaisant to, žmonėms šis išradimas labai patiko, todėl tai tapo paskata tobulinti telefonus su baterijomis. Jau po dviejų dešimtmečių mobilusis telefonas buvo maždaug plytos dydžio ir svėrė apie 800 gramų. O svarbiausia buvo tai, kad jis žmonėms atrišo rankas ir suteikė laisvės.

Žvelgiant į šiandienos telefonus, jie yra gerokai mažesni ir lengvesni. Be abejo, jie gali pasiūlyti ir gerokai daugiau funkcijų, įskaitant kamerą, GPS ar prieigą prie interneto. Tačiau net ir dabartiniai brangiausi flagmanai būtų beverčiai, jei jų baterija veiktų labai trumpai. Laimei, kaip teigia „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas Janfis (Yanfei), dabar naujausi išmanieji telefonai gali pasigirti itin ilgai veikiančia baterija bei pasiūlyti dar daugiau naudingų funkcijų.

„Dabartiniuose flagmanuose baterijų talpa yra tokia didelė, kad leidžia be įkrovimo išgyventi ilgiau nei vieną dieną. Pats įkrovimas taip pat vyksta itin sparčiai dėl greitojo įkrovimo funkcijos, o baterijas jau galima įkrauti ir bevieliu ryšiu. Mūsų inžinieriai netgi pasiūlė sprendimą, kai su savo telefono pagalba bevieliu ryšiu galite įkrauti ir kitus įrenginius“, – pasakoja Janfis.

 Dar daugiau praktinių pritaikymų

Baterijos negrįžtamai pakeitė ne tik telefonų evoliuciją. Šiandieniniame pasaulyje šis išradimas plačiai naudojamos įvairiausiose srityse, pradedant mašinų pramone ir baigiant medicina. Technologijų ekspertai pripažįsta, kad kai kuriais atvejais nuo baterijų netgi priklauso žmonių gyvybės.

Dabar jau yra sukurtos dirbtinės širdys, kurios išgelbėjo tūkstančių žmonių gyvybes. Dirbtinė širdis yra delne telpantis mechanizmas, sudarytas iš metalo bei plastiko. Apie 450 gramų sveriančią dirbtinę širdį sudaro sūkurinis siurblys, specialūs vožtuvai bei ličio jonų baterija, kurią reikia įkrauti kas tam tikrą laiko intervalą. Bene didžiausias iššūkis šiuo atveju yra sukurti tokią bateriją, kuri galėtų palaikyti sistemos veikimą itin ilgą laiko tarpą.

Be pritaikymo medicinoje baterijos yra plačiai naudojamos ir automobilių pramonėje. Remiantis kai kuriais šaltiniais, pirmasis elektromobilio prototipas buvo sukurtas netgi anksčiau nei įprastas vidaus degimo variklis – tai galimai padarė Anyosas Jedlikas 1828 m. Tuo metu vidaus degimo variklis „gimė“ 1885-aisiais.

Elektra varomo automobilio idėja buvo sparčiai plėtojama dar 19-ame amžiuje, tačiau tuomet paaiškėjo, kad baterijos yra pernelyg brangios pagaminti, jos taip pat nėra pakankamai veiksmingos bent kažkiek ilgesnėse kelionėse. Tačiau dabartinės technologijos teikia vilties, kadangi 21 amžiaus elektromobiliai jau gali konkuruoti su įprastomis degalais varomomis transporto priemonėmis. Neabejojama, kad ateities automobilių pramonė bus susijusi būtent su elektra, o to sėkmės pagrindu bus ne kas kitas, o baterijos.

„Kalbant tiek apie elektromobilius, tiek išmaniuosius telefonus ar kitus prietaisus, didžiausias šio amžiaus iššūkis bus sukurti tokią bateriją, kuri galėtų išlikti gyvybinga bent keletą dienų be įkrovimo. Daugelis šiandienos mokslininkų dirba būtent su šia siekiamybe, o technologijų kompanijos įvairiems tyrimams skiria milijonines sumas“, – sako „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas Janfis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip sekasi elektromobiliams Lietuvoje ir pasaulyje?
  2. Vilniuje prasidėjo išmanių sprendimų paroda „Išmanioji Lietuva“
  3. Ar ateities namai taps išmanesni nei jų šeimininkai?
  4. Lietuvos žaidimų kūrėjai – sėkmingiausi Baltijos šalyse

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seimas leido kurti Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą

Kas nuo liepos keisis mokant už elektrą?

2022 06 30
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?

Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui

2022 06 26
Elektros tiekėjams – įtemptas savaitgalis

Elektros tiekėjams – įtemptas savaitgalis

2022 06 23
Seimas leido kurti Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą

Elektros tiekėją pasirinko 80 proc. gyventojų

2022 06 18
eimin.lrv.lt nuotr.

Kaip ir kur galima sutaupyti elektros?

2022 06 17
Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?

Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?

2022 06 11
pixabay.com nuotr.

Kylančios kainos keičia elektros vartojimo įpročius

2022 05 31
Daugiau nei pusė lietuvių labai mažai juda

Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą

2022 05 28
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami

Sustabdyta prekyba rusiška elektra

2022 05 23
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valstybė žmonėms atlygins dalį išlaidų brangstančioms elektrai ir dujoms

2022 05 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Geras pasiruošimas – sklandi kelionė į užsienį
Įvairenybės

Karštis daro įtaką ir vairuotojams

2022 07 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 01 12:00

2022 07 01
Išrinkti geriausi jaunimo darniojo turizmo pasiūlymai
Įvairenybės

Vis dar karšta?.. Imkite baidarę

2022 07 01
Miokardo infarktas: pirmieji požymiai
Lietuvoje

Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos

2022 07 01
Audra | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kelias dienos ir…12 tūkst. žaibo išlydžių

2022 07 01
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigiasi žemės ūkio naudmenų deklaravimas

2022 07 01
I. Tarvydienė. Ar atėjo neįgaliųjų eilė būti pažemintiems?
Lietuvoje

Nuo liepos daugės slaugos paslaugų

2022 07 01
Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

2022 07 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Spec. akiniai spec. operacijai? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karštis daro įtaką ir vairuotojams
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 01 12:00
  • Vis dar karšta?.. Imkite baidarę
  • Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2012; komentarų: 51
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1059; komentarų: 0
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 629; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 583; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 576; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02 peržiūrėta: 544; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kas nuo liepos keisis mokant už elektrą?

by Ditė Česėkaitė
2022 06 30
0
Seimas leido kurti Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą

Ar keisis ir kaip keisis sunaudotos elektros energijos rodmenų deklaravimas? Kur ir kaip reikės atsiskaityti už suvartotą elektros energiją?  Tai...

Skaityti toliau

Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui

by Ditė Česėkaitė
2022 06 26
0
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?

Nors įsibėgėjanti vasara kasdien mus artina prie paplūdimio ir kitų atostogų malonumų, mūsų išmaniesiems ji žymi išlikimo sezono pradžią. Smėlėtomis...

Skaityti toliau

Elektros tiekėjams – įtemptas savaitgalis

by Ditė Česėkaitė
2022 06 23
1
Elektros tiekėjams – įtemptas savaitgalis

Nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinkę gyventojai tą galės atlikti ir artėjantį Joninių savaitgalį – baigiantis papildomai antrojo elektros rinkos liberalizavimo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Spec. akiniai spec. operacijai? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Gallinago gallinago apie O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?

Kitas straipsnis
Graužikai jau ruošiasi žiemai, o mes?

Graužikai jau ruošiasi žiemai, o mes?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai