Ugniagesių patarimai šildymo laikotarpiui

Auksinis ruduo jau baigėsi, o atšalęs oras verčia gyventojus intensyviau ir dažniau kūrenti krosnis, jungti elektrinius šildymo prietaisus, ieškoti kitų būdų šildyti būstus. Kūrendami krosnis žmonės, deja, dažnai pažeidžia įrengimo ir eksploatavimo taisykles, taip sukeldami didelių nuostolių atnešančius gaisrus.

Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (PGV) pataria: kai kūrenasi krosnis, židinys ar dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. Pačios skaudžiausios nelaimės įvyksta būtent tada, kai vaikai paliekami namie vieni.

Prieš intensyvų kūrenimą būtina techniškai sutvarkyti krosnis, išvalyti dūmtraukius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbalintos. Gaisrai šildomuose krosnimis namuose kyla, kai jos perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų, židinių sienelėse, pro kur gali prasiveržti ugnis, taip pat kai pakurai naudojami degalai ar kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti, laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.

Dar viena malkinių ir kitų ūkinių pastatų gaisrų priežastis – pastatuose išpilami iš krosnių išsemti karšti pelenai, netgi su rusenančiomis žarijomis. Gyventojai dažnai karštus pelenus pila ir į netoli namų esančius konteinerius. Iš krosnių išvalyti pelenai gali sukelti gaisrą net po kelių parų. Ugniagesiai pataria karštus pelenus pilti tik į metalinius indus, uždengti nedegiais dangčiais ir jokiu būdu nelaikyti patalpose, nepilti pelenų į konteinerius. Būtų dar saugiau išsemtus pelenus perpilti vandeniu.

PGV primena, kad gyventojai privalo gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų signalizatorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.