Spalio 23 d. Kauno rajone atidarytas pažangiausias Kelių priežiūros valdymo centras. Naudodamiesi moderniomis technologijomis, šio centro specialistai užtikrins efektyvesnį kelių priežiūros valdymą ir geresnes eismo sąlygas.
„Dabar visas „Kelių priežiūros“ dėmesys yra sutelktas į kelių priežiūros sprendimus ir analizę, kaip nuolat gerinti tiekiamų paslaugų kokybę. Mūsų pagrindinis tikslas yra efektyvi ir kokybiška kelių priežiūra, o viena iš priemonių, padėsiančių ją įgyvendinti, – Kelių priežiūros valdymo centras ir diegiamos pažangios technologijos. Esame pirmieji regione įkūrę tokį centrą“, – teigia „Kelių priežiūros“ vadovas Darius Aleknavičius.
Centras dirbs visą parą
Naujai įkurtame Kelių priežiūros valdymo centre (KPVC) visą parą budės skirtingų sričių specialistai. Jie nuolat stebės Lietuvos kelių dangos būklę, meteorologines prognozes ir esamų meteorologinių stotelių parodymus, kelių priežiūros technikos judėjimą ir darbą Lietuvos keliuose. Centro darbuotojai kelių tarnyboms operatyviai perduos informaciją apie meteorologinius pokyčius ar kitus važiavimo sąlygas lemiančius veiksmus.
„Centras turi ne vieną privalumą – kelio būklės prognozavimas suteiks galimybę tikslingai rūpintis prevenciniais barstymais, eismo ir oro sąlygų stebėjimo dėka net 46 kelių tarnybos galės į kiekvieną situaciją reaguoti operatyviau, priežiūros darbų stebėjimas leis užtikrinti kelių tarnybų darbų kokybę ir kontrolę“, – teigia KPVC vadovas Karolis Sakalauskas.
Visus šiuos darbus ypač palengvins naujajame centre įdiegta pažangiausia pasaulyje kelių priežiūros programinė įranga „Klimator“, sukurta Švedijos mokslininkų.
Naujoji technologija padės dirbti efektyviau
Kelių būklės informacinė sistema (KBIS) bus pirmoji regione, kuri remsis „Klimator“ inovatyvia technologija. Anot Kokybės ir technologijų departamento direktoriaus R. Prokofjevo, iš įvairių šaltinių gaunamus duomenis apdorojanti pažangi sistema, kurios veikimo principas remiasi specializuotais prognozavimo modeliais, kelių priežiūros ekspertams pateiks kelių priežiūros rekomendacijas.
„Pagal sistemos apdorotą informaciją, 4-8 valandas į priekį mes galime numatyti, kokia bus atskirų kelio ruožų būklė. Tai mums leidžia vykdyti prevencinę kelių priežiūrą, pavyzdžiui, iš anksto kelią pabarstyti druska ir užkirsti ledo ar šerkšno susidarymui ant kelio. Šią programinę įrangą taikysime 2400 kilometrų pagrindinių šalies kelių, o sistema, išanalizavusi turimus duomenis, pateiks rekomendacijas, kokių prevencinių priemonių tam tikruose ruožuose turėtume imtis“, – teigia R. Prokofjevas.
Specialisto teigimu, prevencinė kelių priežiūra buvo atliekama ir anksčiau, tačiau pasitelkus naująją technologiją, tikimasi geresnių rezultatų.
„Prevenciškai druską barstėme ir pernai, remdamiesi standartinėmis orų prognozėmis. Pasinaudodami nauja informacija ne tik apie orų sąlygas, bet ir pačių kelių būklę, labiau optimizuosime išteklius ir taip planuojame sutaupyti apie 10 proc. sunaudojamos druskos prevenciniams barstymams“, – aiškina „Kelių priežiūros“ atstovas.
Pasiruošimas prasideda optimizavimo darbais
Anot D. Aleknavičiaus, efektyviai kelių priežiūrai svarbi ne tik druska ar naudojamos technikos kiekis, bet ir protingas išteklių valdymas.
„Rengdamiesi žiemos sezonui vykdėme maršrutų planavimo ir optimizavimo darbus, derinome procesus su kiekviena kelių tarnyba. Atlikome daugiau kaip 100 prižiūrimų ribų pakeitimų tarp kelių tarnybų, perkėlėme atsakomybių ribas tarp kelių tarnybų į logiškas ir apsisukimams tinkamas vietas bei šį sezoną planuojame atverti duomenis apie dirbančius mechanizmus. Maršrutų optimizavimas leidžia taupyti – mažinama rida, druskų kiekis barstomas tik ten, kur reikia“, – pasakoja D. Aleknavičius.
Kelias tikslų link
Anot „Kelių priežiūros“ direktoriaus, šios technologijos leidžia įmonei žengti didelį žingsnį efektyvios, inovatyvios, kokybiškos ir skaidrios įmonės link.
„Prieš metus sujungus 11 atskirų regioninių kelių priežiūros įmonių į vieną struktūrą ir koordinuojant 46 kelių tarnybas, svarbu nuolatos tobulinti įmonės veiklą. Būtent turimų sistemų sujungimas į vieną, pasitelkiant įrangą, padės mums protingai valdyti turimus išteklius ir sėkmingai derinti procesus su kiekviena kelių tarnyba, taip siekiant prisidėti prie geresnių eismo sąlygų ir kokybiškai bei efektyviai planuoti artėjančius darbus“, – teigia D. Aleknavičius.
