Tempimo pratimai – viena aktualiausių temų tiek tarp sportuojančiųjų, tiek ir tarp sporto medikų. Šie pratimai reikalingi tam, kad būtų galima parengti sportuojančiojo kūną fizinei veiklai bei nusiteikti treniruotei. Nors apie tempimo pratimų naudą esame girdėję visi, tačiau sporto salėje laiko jiems, deja, randa ne kiekvienas. Šia tema plačiau pakonsultuoti sutiko Lietuvos ledo ritulio rinktinės kineziterapeutas – Piotr Dubrovskij.
Anot kinezeterapijos specialisto, tempimo pratimai sportui yra tiesiog būtini ir juos reikėtų atlikti kiekvieną kartą sportuojant – tiek treniruotės pradžioje, tiek ir pabaigoje: „Reikia skirti dėmesį ne tik svorių kilnojimui, bet ir tinkamam apšilimui (apie 15 min) bei užbaigimui (irgi apie 10–15 min)“. Vengiant šių pratimų, laukia itin nemalonios pasekmės – didėja traumų tikimybė, gali išsivystyti raumenų disbalansas, kuris lemia skirtingo pobūdžio kūno skausmus, tokius kaip sąnarių skausmas ar skausmas apatinėje nugaros dalyje, kuriuo skundžiasi dažnas sportuojantis.
Tempimo pratimus galima išskirti į dvi pagrindines grupes – dinaminius ir statinius. Statiniai pratimai – tokie, kurių metu raumuo yra maksimaliai ištempiamas ir tam tikrą laiką „užlaikomas“ tempimo padėtyje. Šie pratimai turėtų būti atliekami apšylant, treniruotės pradžioje, prieš visus kitus pratimus.
Piotr Dubrovskij sporto klubo lankytojams pataria didžiausią dėmesį skirti individualiai sutrumpėjusių raumenų grupei. Tam galima rinktis įvairius pratimus, bet patartina dirbti su ta raumenų grupe, kurią planuojama mankštinti per treniruotę. Kiekvieną tempimo pratimą patariama atlikti 3–5 kartus po 20–30 sekundžių. Statiniai pratimai – apšilimo „bazė“, todėl yra atliekami ir užbaigiant treniruotę.
Kita tempimo pratimų grupė – dinaminiai pratimai. Jie atliekami po statinių pratimų ir skiriasi tuo, jog šių pratimų metu raumenys tempiami aktyviai, tačiau ritmiškai ir dinamiškai – savo komforto ribose. Dinaminiai pratimai pradedami nuo lengvų judesių palaipsniui didinant judesio amplitudę iki maksimalios. Šie pratimai padeda paruošti raumenis specifiniam sportuojančiojo darbui, todėl turi iš dalies atkartoti planuojamų pratimų judėjimo modelį ir nėra naudojami treniruotės užbaigimo metu.
Tempimo pratimai yra naudojami kaip priemonė siekiant pagerinti sutrumpėjusių audinių elastingumą. Reguliariai ir taisyklingai atliekant šiuos sporto pratimus, galima tikėtis, jog pagerės raumenų, sausgyslių ir sąnarių elastingumas. Taip pat sumažės sportinių traumų tikimybė ir sporto sukeltų skausmų rizika. Kinezeterapeuto žodžiais tariant: „Kiekvienas turi suformavęs savo tikslus sporto salėje, tačiau tempimo pratimai skatina kokybiškesnį ir atsakingesnį sportavimą“. Todėl, siekdami būti sveiki, aktyvūs ir gerai jaustis, nepamirškite įtraukti šių pratimų į savo treniruotę.
