Žemaitukų ištvermės jojimo ir važiavimo varžybos „Jotvingių taurė“ Kauno rajone, Žiegždriuose, surengtos tik antrą kartą, bet tai, kad šiose varžybose dalyvavo net 36 dalyviai, liudija: Žiegždriuose plytinčios ūkininko Vido Kūloko valdos pretenduoja tapti žirgų sporto gerbėjų traukos vieta.
Nors „Jotvingių taurėje“ dalyvavo ne tik žemaitukai, bet ir kitų, net arabų, veislių žirgai, vis dėlto didžiausias dėmesys buvo skiriamas jiems, žemaitukams, – seniausiems Lietuvos žirgams, kurių geneologija skaičiuojama šimtmečiais ir iš kurių kilę visos dabar žinomos lietuviškų arklių veislės.„Tai, kad „Jotvingių taurė“ yra būtent žemaitukų varžybos, labai simboliška, minint atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, – pabrėžė „Jotvingių taurės“ globėjas ir rėmėjas, Kauno rajono saivaldybės meras Valerijus Makūnas. – Šie žirgai – tai mūsų paveldas, mūsų istorijos dalis.“
„Net keturis kartus žemaitukai buvo ant išnykimo ribos, pasakojo Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pirmininkė Rūta Šveistienė. – Paskutinis žemaitukų atkūrimas prasidėjo sulig Nepriklausomybės pradžia, 1993-aisiais. Ir pavyko. Šiandien Lietuvoje yra apie 700-800 žemaitukų.“
„Draugiški, prieraišūs, temperamentingi, labai protingi“, – vardijo žemaitukų charakterio savybes R. Šveistienė, paminėdama, kad šie nedideli arkliukai yra gana užsispyrę, bet jei reikės, išneš raitelį ant savo nugaros ir iš mūšio lauko, ir iš nesėkmės varžybose. „Štai šiandien viena raitelė padarė dvi klaidas, ir žemaitukas ją išsuko iš konkūro, nešte išnešė“, – pateikė pavyzdį Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pirmininkė.
12 žemaitukų laikantis „Jotvingių taurės“ rengėjas V. Kūlokas apie šiuos žirgus, apdainuotus dar Vytauto Didžiojo laikų metraščiuose, irgi gali papasakoti daug, bet varžybų dieną jis, tiesą sakant, neturėjo laiko šnekoms. Ir varžybomis rūpinosi, ir kad nieko netrūktų dalyviams bei vertinimo komisijai, kad Arūno Reklio iš Pajiesio virtas avienos šiupinys neatauštų.
Be šių reikalų, „Jotvingių taurės“ organizatorius V. Kūlokas dalyvavo varžybose. Su žemaituku Palšiu nuvažiavęs 58 kilometrus, V. Kūlokas iškovojo Kauno rajono mero V. Makūno taurę.
Dainavos taurę (jojimas, 83 km) laimėjo Danguolė Lastauskaitė su žirgu Paloma, aplenkusi Beatą Szlezyngier-Jagelską ir išskirtinio grožio baltą jos ristūną Echo Zeus.
Jotvingių taurę (jojimas, 59 km) su žirgu Petraku iškovojo Neringa Kūlokaitė.
Šlienavos taurę (jojimas, 42 km) laimėjo Augustė Eidukaitytė su Prapuntu.
Samylų taurės rungtyje (jojimas, 42 km) pirmą vietą užėmė Rima Pliopienė su Versija.
Žiegždrių taurės (jojimas, 25 km) nugalėtoja tapo Ieva Masalskaitė su žirgu Topoliu.
Dvareliškių taurę (jojimas, 25 km) laimėjo Goda Bružaitė su Sabiu.
Sūduvos taurės (važiavimas, 25 km) nugalėtojas – Stasys Laurinaitis su žirgu Aisetu.
Kalniškių taurės (jojimas, 17 km) laimėtoja tapo Gabrielė Liekytė su Kvantu.
Mozūrų taurę (jojimas, 17 km) iškovojo Agnė Salmanavičiūtė su žirgu Augustino.
Dubravų taurės (važiavimas, 17 km) laimėtoju pripažintas Česlovas Marcinauskas su Žakonda.
Gervėnupio taurės rungtyje (važiavimas, 17 km) nugalėjo Ramūnas Kliokys su žirgu Bėra.
