Gegužės 18-20 d. „Menų spaustuvėje“ Vilniuje įvyks Baltijos Pasakojimų Centro (Baltic Storytelling Centre) atidarymo renginiai, kuriuose pasirodys profesionalūs pasakotojai iš užsienio. Pasakojimo meno žanras Lietuvoje yra mažai žinomas, o paminėjus žodį „pasakotojas“, dažnam iškyla tautiniais rūbais apsirengusio senolio vaizdas. Baltijos Pasakojimų centro įkūrėja, šiuolaikinė Lietuvos pasakotoja Milda Varnauskaitė, teigia sieksianti keisti šį senamadišką pasakojimo meno suvokimą Baltijos šalyse bei atgaivinti pasakojamąją tradiciją pritaikydama ją šiuolaikiniam gyvenimui.
Pasakojimo meno atgimimas
Pasakojimo meno atgimimas ir perėjimas į profesionaliuosius scenos menus prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, 8-ajame dešimtmetyje. Lietuva bei kone visos buvusio Rytų bloko šalys tokio atgimimo neišgyveno. „Mūsų pasakojimo tradicija nutrūko ir nepatyrė atsišviežinimo, tradicijos pergalvojimo. Pasakojimų vakarai vyksta, bet jie vykdomi kaip senovės gyvenimo, kurio jau nebėra, imitavimas, siekiant atkartoti nutrūkusią tradiciją, bet ne ją padaryti gyvą, kintančią, atspindinčią gyvenimą čia ir dabar, koks ir yra šiuolaikinis menas apskritai,“ – įsitikinusi Milda Varnauskaitė.
Skirtingi pasirodymai net tris dienas
Atidarymo renginiai vyks net tris dienas, o bilietus į juos platina „Tiketa“. Į Vilnių pirmą kartą atvažiuos aplink pasaulį keliaujantys, tarptautiniu mastu pripažinti profesionalūs pasakoriai, kurie ne tik surengs savo pasirodymus, bet ir mokys pasakoti. Pirmoji atidarymo diena skirta tradicinėms istorijoms, folklorui. Tądien Menų Spaustuvėje pasirodys indų kilmės britas Peter Chand, pasakojantis istorijas iš Indijos Pandžabo regiono. Kartu su juo tą patį vakarą pasirodys ir Lietuvos pasakotojai. 90-metis meno istorikas Aleksandras Puidokas atskleis, kaip jam sekėsi dirbti Ministrų Taryboje „prie Sniečkaus“, o „Devynios Liepos“ dainuos sutartines ir pristatys menininkės Neringos Rekašiūtės sukurtą vaizdo klipą.
Antrąją renginio dieną prasidės intensyvios Mezrab Storytelling School (Mezrab Pasakotojų Mokyklos, Nyderlandai) vedamos dviejų dienų storytelling (istorijų pasakojimo) dirbtuvės (norintys dalyvauti registruojasi el.paštu balticstorytellingcentre@gmail.com). Vienas Mezrab mokyklos įkūrėjų, profesionalus pasakotojas Sahandas Sahebdivanis (Sahand Sahebdivani) tą patį vakarą pasakos Senovės Persijos istorijas, nepastebimai supindamas jas su tikromis savo šeimos istorijomis. Šis vakaras skirtas asmeninėms istorijoms, todėl Nacionalinio Dramos teatro aktorė Justina Nemanytė atskleis savo istoriją iš Nacionalinio dramos teatro spektaklio #beskambučio.
Šonaleik Kambers (Shonaleigh Cumbers) – paskutinė Europos drutsyla, Žydų tradicijos pasakotoja – seks senovės žydų istorijas gegužės 20-tąją Menų Spaustuvėje. Sutikdama atvykti į Vilnių, Šonaleik pažadėjo ieškoti ir supažindinti su litvakų istorijomis. Jai pritars Lietuvos žydų bendruomenės pasakotojai, žadantys gyvai parodyti jidiš kalbos skambesį.
Europos Pasakojimo federacija yra nurodžiusi, kad Lietuva yra viena iš šalių, kurioje šis menas nepakankamai pristatomas.
„Šiuo renginiu siekiama ne tik supažindinti lietuvius ir šalies svečius su šiuolaikiniu pasakojimo žanru, tačiau ir įkvėpti pasakoti istorijas patiems. Kviečiu visus dalyvauti Baltijos istorijų revoliucijoje, čia pat, Vilniuje tam, kad mūsų istorijas išgirstų pasaulis!“ – sako renginio organizatorė ir centro įkūrėja M. Varnauskaitė.
Šiaip tai reikėtų pasakoti lietuvių pasakas, sakmes ir padavimus.Kitų šalių istorijas-lai pasakoja savo šalyse.panašu, kad ne dėl lietuvių tas centras įsteigtas .gal Sorošo fondas? Tuomet bus daug “litvakų” pasakų, tik ar jomis turime tikėti?
Pasakotojas indas turėtų būti įdomus bent kiek labiau apsiskaičiusiai, tautų istorija besidominčiai žmonijos daliai.
Niekada nežinai, kada dievai tau pagalbos ranką išties. Svarbu nepražiopsoti. Ką gali žinoti? – Gal šis indas ir yra ta dievų mums ištiesta ranka, gal jo atvykimas – puiki proga pradžiai pusiau pramoginiu būdu pristatyti žiūrovams ir jam kanklių palydimas baltų sakmes! Žinoma, jei tai rimtas pasakotojas, išmanantis senovę, bent girdėjęs apie sanskritą. Gal įkvėptume jį bendrai programai?
Pažintis su juo ir tolesni jungtiniai pasirodymai galėtų praturtinti ir sušiuolaikinti ligšiolinį jo repertuarą gal dar jo nebandytų būdu – papildžius jį pasakojimais apie sanskrito mamytės – baltų tautos – ir jos gausių genčių gyvenimą ir likimus, o taip pat apie tai, kokia grėsmė kyla jai šių dienų Europoje…
Jei pavyktų šį (ar kitą) indą sudominti su bendra programa keliauti po Europą (jei sektųsi, tai ir plačiau; vėliau gal net lydimiems „sirgalių komandos” iš visos Europos) – tai būtų puikus būdas mūsų sakmininkams, su indų kilmės „liudininku” keliaujant iš šalies į šalį, pažindinti žmoniją su jos antra seniausia, per stebuklą dar išlikusia baltų (šnd. – lietuvių bei latvių) tauta – Europos kalbų motina, su jos istorija, gal pirmą kartą išgirsti baltų kalbos skambesį!
Jei tai pavyktų, atsivertų puiki dirva reikštis idėjų stokojantiems muzikos bei tekstų kūrėjams – parengti scenarijus, sakmių tekstus pagal Vydūną bei kt. autorius (+Jūratė de Rosalės!), kurti muziką kanklėms. (Jačėnas, naujo repertuaro sau ieškantys „Lietuvos” ansamblio muzikantai, ir visi kiti, ką domina tema)
(UNESCO tai proga tiesioginiu rėmimu įrodyti, jog ji iš tiesų veikli ir naudinga, todėl gyvybiškai reikalinga nykstančioms tautoms, jog supranta savo paskirtį. – Tai puiki proga pasireikšti sprendžiant ne dirbtinai išgalvotas, o gyvenimo keliamas pasaulio tautinių mažumų išsaugojimo užduotis.)
Turizmo departamente, patikrink ES fondų kišenes! – Gal gimsta nauja – kalbų raidos turizmo šaka? Mūsų sakmininkų trupės lavinami (ne vien ES) turistai savo „burbuluose” platins žinią apie baltų kalbų istoriją, megs pažintis su (kalbininkais) užsieniečiais, besidominčiais šia tema, aktyviai leis atostogas keliaudami iš šalies į šalį, užplūsdami ne vien Vilniaus, bet ir kitų svarbių istorinių šalies vietovių viešbučius (aūūū, viešbučių asociacija!- štai, šios dienos „Stiliaus” laida pasakoja apie lietuvaitį, vadovaujantį Lietuvių k. katedrai viename geriausių Pekino un-tų, apie kinių chorą, giedantį lietuvių liaudies dainas – taigi, ir Kinijos turistų pagausėjimo galima tikėtis!).