Balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Eliziejaus rūmuose susitiko su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron). Šalies vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių Prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose. Eliziejuje valstybių vadovai aptarė Prancūzijos Prezidento pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.
Šalies vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Makrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.
Bendrijai atgimstant su nauja energija ir idėjomis, kartu su Prancūzija įsitraukiame į visos Europos ateičiai svarbių sprendimų priėmimą. O tai galimybė Lietuvai būti dar geriau girdimai ir ginti savo interesus.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad bendra atsakomybė už Europos ateitį suteikia ir naują kokybę Lietuvos ir Prancūzijos strateginei partnerystei. Tai – realus bendradarbiavimas, atnešantis konkrečių rezultatų gynybos, ekonomikos, kultūros srityse.
Su Prancūzijos vadovu buvo aptarti pagrindiniai jo pasiūlymai dėl ES ateities reformų ir Lietuvai svarbiausi europinės darbotvarkės klausimai. Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas kurti stiprią, inovatyvią, globalioje rinkoje konkurencingą Europą, didinti euro zonos atsparumą finansiniams iššūkiams, nes tai reiškia ir ekonominę naudą mūsų žmonėms. Susitikime Prezidentė taip pat akcentavo Lietuvos prioritetus derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Derantis dėl ES finansinės paramos Lietuvos poreikiams svarbi Prancūzijos parama.
Lietuva ir Prancūzija sutaria, kad saugumas yra Europos ateities pamatas, todėl šalių vadovai daug dėmesio skyrė gynybos bendradarbiavimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Prancūzijos – vienos didžiausių NATO karinių galių – pozicija reikšminga ir siekiant papildomų Aljanso gynybos priemonių mūsų regione. Šiuo metu daugiašaliame NATO batalione dislokuoti ir Prancūzijos kariai.
Susitikime didelis dėmesys skirtas bendram atsakui į hibridines grėsmes, kovai su tarptautiniu terorizmu. Abiejų valstybių pasiryžimas stiprinti Europos saugumą turėjo lemiamą vaidmenį pradedant glaudesnį ES šalių gynybos bendradarbiavimą (PESCO). Dabar Lietuva ir Prancūzija imasi kibernetinio saugumo lyderystės Europoje. Didelę kibernetinės gynybos patirtį turinti Prancūzija jungiasi prie mūsų iniciatyva kuriamų ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų. Kartu taip pat skatiname karinį mobilumą tarp ES valstybių. Atsiliepdama į Prancūzijos prašymą, Lietuva sustiprino pajėgas JT misijoje Malyje, dalyvauja ES mokymo misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip prisidėdama prie kovos su tarptautiniu terorizmu.
Lyderių susitikime aptartas ir dvišalių santykių stiprinimas. Prancūzija niekuomet nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir visuomet palaikė mūsų laisvės siekį. Ši šalis išsaugojo ir sovietų okupantams neatidavė tarpukario Lietuvos turto – 22 tonų aukso, kurį vėliau grąžino nepriklausomai Lietuvai.
Šiandien valstybes sieja stiprėjantys ekonominiai ryšiai – dvišalė prekyba vien praėjusiais metais išaugo beveik 20 proc. ir siekia 1,8 mlrd. eurų. Tačiau dar yra daug neišnaudoto potencialo bendradarbiauti finansinių technologijų, gyvybės mokslų ir kitose srityse. Svarbūs ir kultūros bei mokslo ryšiai – Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkai įgyvendina net 260 bendrų tyrimo projektų, Lietuvoje populiarėja prancūzų kalbos mokymasis, užmegzta 10 miestų partnerysčių.
Šiemet tikimasi ir Prancūzijos Prezidento E. Makrono vizito Lietuvoje – jo apsilankymas dar labiau sustiprintų abiejų šalių ryšius.
Prezidentė D. Grybauskaitė garsiajame Orsė muziejuje atidarė Lietuvos simbolistų parodą
Balandžio 9 d. Prezidentė D. Grybauskaitė grsiajame Orsė muziejuje Paryžiuje kartu su Prancūzijos Prezidentu E. Makronu ir pirmąja ponia Bridžita Makron (Brigitte Macron), taip pat Estijos ir Latvijos Prezidentais atidarė parodą „Laukinė dvasia. Simbolizmas Baltijos šalių mene“.
Ši keturių prezidentų globojama paroda, skirta Baltijos šalių valstybingumo šimtmečių garbei, pristato 19–20 amžių sandūros menininkų – tapytojų, grafikų, skulptorių kūrybą. Jai neabejotiną poveikį padarė Prancūzijoje gimęs simbolizmas.
Pasak Prezidentės, Lietuva su savo tūkstantmete istorija ir kultūra jau daug amžių yra Europos civilizacijos – bendro identiteto dalis. Per šimtmečius baltiškąją tapatybę nuolat papildydavo Europos tradicijos. O Baltijos tautos į europietišką kultūrą ir paveldą irgi įnešė savito turinio ir unikalių spalvų.
Mūsų šalies vadovės teigimu, šimtmetis – mums labai brangus valstybės atkūrimo simbolis. Nemažai mūsų menininkų laisvės dvasios sėmėsi būtent čia, Europos kultūros ir meno sostinėje. Prieš 80 metų – 1937-aisiais – Baltijos šalys jau buvo pristačiusios savo kūrybą Paryžiuje, bendrame paviljone pasaulinėje parodoje. Ir štai – mes sugrįžome.
Pusę eksponatų, kuriuos šį kartą Orsė muziejuje pristato Lietuva, sudaro Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai: didingasis „Rex“, „Pasaulio sutvėrimo“, „Sonatų“, „Pasakos“, „Liūdesio“ ciklų ir kiti kūriniai. Greta – Petro Kalpoko, Antano Žmuidzinavičiaus, Antano Vivulskio, Adomo Varno, Ferdinando Ruščico, Boleslovo Buikos tapybos darbai, Petro Rimšos ir A. Vivulskio skulptūros, Antano Jaroševičiaus knygos „Lietuvių kryžiai“ viršelio projektas ir leidiniai.
Šie eksponatai buvo atrinkti iš Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune, kurie kartu su Estijos dailės muziejumi Taline ir Latvijos nacionaliniu dailės muziejumi Rygoje yra šios parodos organizatoriai. Parodoje taip pat eksponuojami kūriniai ir leidiniai iš privačių kolekcijų bei bibliotekų.
Visi eksponatai yra apdrausti. Didžiausia suma – milijonu eurų –apdraustas M. K. Čiurlionio paveikslas „Rex“.
Orsė muziejus Paryžiuje – vienas įžymiausių muziejų pasaulyje, garsus didžiausia impresionistų meno kūrinių kolekcija. Jis kasmet sulaukia apie 3 mln. lankytojų.
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos ir Prancūzijos kultūriniai ryšiai plėtojasi ypač intensyviai: vyksta aktyvūs kultūros mainai, glaudžiai bendradarbiaujama teatro, muzikos, kino, dailės ir kitose srityse.
Parodos atidaryme dalyvavo Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas su žmona Brigitte Macron, Prancūzijos kultūros ministrė Francoise Nyseen, Paryžiaus miesto vadovai.
Parodą lydi plati kultūrinė programa. „Arte“ televizija kuria dokumentinį filmą, vyks tarptautinė mokslinė konferencija, skirta „Baltijos ir Europos simbolizmo“ bei nacionalinio romantizmo temoms, apskritojo stalo diskusija. Orsė muziejaus Auditoriume rengiamuose koncertuose skambės Baltijos šalių muzika.
Po Pranckiečio su Skverneliu, iš dalies ir Grybauskaitės, košmariškai nuviliančio dėjimosi su Lenkija – džiugus linkimas prie Prancūzijos.
Na, Global kapital pribrido liepto galą ir pozicijas užleidžia, bet ar Prancūzijos ir Vokietijos Nacional kapital bus dosnesnis mažiesiems ? Nemanau! Tačiau Lietuvos pakalikai turės vėl naują poną – tuo ir pasidžiaukim.
Beje, pažiūrėjus į kurią pusę pranzuzijos nacional kapital keičia paprastų piliečių gyvenimus ir verčia tai daryti vokiečius , galim pasidžiaugti, kad tai lietuviams negresia – neatimsi gi ubago lazdos, kurios jis jau senei nebeturi. O pakalikai, kišdami galvas į šiltą vietą, dar vieną paltį lašinių užsiaugins.
Nederėtų nurašyti lapėms ir Global kapital. Jis numetė riebių kasnelių Europos kapitalui, o pats visas jėgas sutelkė į pasiruošimą pulti Iraną ir Rusiją. O čia irgi pakalikams darbelio nusimato.
Ką tik per žinias paskelbė, kad JAV, Britanija ir Prancūzija sutarė dėl karo prieš Iraną ir Rusiją. Pasakyta ne tiesiogiai, bet to nesuprasti – neįmanoma.