Vasario 15-oji – diena, kai visa Lietuva priartėjo prie valstybės atkūrimo šimtmečio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje buvo didi diena, nes, kaip sakė šventinių renginių organizatoriai, nebus kito šimtmečio – net patys didžiausi optimistai turi su tuo sutikti. Ant senosios gimnazijos, kuri suvaidino nenuneigiamą vaidmenį IX a. pab.– XX a. pr. lietuvių kalbos ir tautinės savimonės išsaugojimui ir nepriklausomos valstybės atkūrimui, pastato atidengta atminimo lenta su Marijampolės gimnazijos auklėtinių – 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų – vardais. Taigi istorinių užrašų turtingą išorinę pastato sieną papildė dar vienas – su signatarų Jono Basanavičiaus, Saliamono Banaičio, Petro Klimo, Justino Staugaičio ir Jono Vailokaičio vardais, valstybės herbu ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio ženklu. Tai Marijampolės „Rotary“ klubo dovana gimnazijai ir miestui. Klubo prezidentas Henrikas Kelpša pasidžiaugė, jog pavyko įamžinti vardus, kurie kaip „kertiniai akmenys gulė į Lietuvos valstybės pamatą“. Atminimo lentą iškalė skulptorius Kęstutis Balčiūnas, prieš 9-erius metus sukūręs monumentą „Tautai ir Kalbai“. „Rotariečių“ iniciatyva daug Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus istorinių dokumentų bus išsaugota elektroninėje skaitmenoje
Vėliau po gimnazijos skliautais atidengti Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus, kalbininko Jono Jablonskio ir „Tautiškos giesmės“ autoriaus Vinco Kudirkos bareljefai. Šiuos meno kūrinius, kurie neabejotinai papuošė istorinio pastato erdvę, sukūrė skulptorius Remigijus Kupčikas, darbus finansavo Marijampolės savivaldybė. Atidengti atminimo lentą ir perkirpti juostelę patikėta Marijampolės savivaldybės merei Irenai Lunskienei ir gimnazijos direktoriui Vilhelmui Petkevičiui. Tuo šventinė diena gimnazijoje nesibaigė. Visi iškilmių svečiai ir dalyviai buvo pakviesti į konferenciją „Mūsų signatarai“. Sveikindama konferencijos svečius, gimnazistus, Marijampolės savivaldybės merė I. Lunskienė perskaitė 1920 m. istorinį tekstą, kuriame to meto Iškilmių komisija kviečia marijampoliečius minėti Vasario 16-osios dieną. Kaip sakė merė, patriotizmu dvelkiantis kreipimosi tekstas išliko svarbus iki šiol, ir nieko geresnio palinkėti šiandienos piliečiui negalėtume. Merė kartu su savo pavaduotoju Romualdu Makausku įteikė Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir abiejų tą dieną atidengtų meno kūrinių autoriams po jubiliejinę plaketę „Trys šviesuoliai“. Pasisakydamas gimnazijos direktorius V. Petkevičius Vasario 16-ąją taikliai prilygino Jono Biliūno „Laimės žiburiui“ ir pasidžiaugė, kad tenka prisiliesti prie iškilių žmonių, kurie nešė to „Laimės žiburio“ šviesą. Konferenciją tęsė gimnazistai, kurie pristatė kiekvieno iš šešių Nepriklausomybės akto signatarų asmenybę, paminėdami nemažai įdomių visuomenei plačiai nežinomų faktų. Konferenciją apibendrino VDU istorijos doktorantas Simonas Jazavita.
Apie Vasario 16-osios svarbiausius renginius (iš pranešimo):
Šventinį penktadienį J. Basanavičiaus aikštėje vyko bendruomeninė akcija „Varpo aidas – šimtmečio atgarsiai“. Jos metu švietimo įstaigų, kaimo bendruomenių, visuomeninių, struktūrinių organizacijų atstovai, taip pat miesto vadovai pakabino 100 baltų varpų su užrašais. „Ši akcija – ne tik bendruomeniškumo, bet ir patriotiškumo bei vienybės išraiška, pakabinę savo varpus ir pažadėję dar jų pakabinti ateityje“, – sakė akcijos dalyviai.
Po iškilmių J. Basanavičiaus aikštėje marijampoliečiai rinkosi Kultūros centre, kur plazdeno signatarų ir žmonių, kurie stovėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės ištakų, dvasia. Kultūros centro fojė prisiminti Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarus kvietė Kraštotyros muziejaus paroda, o vėliau gausiai susirinkę žiūrovai tarsi trumpoje istorijos pamokoje pamatė senosios gadynės muzikinį vaidinimą „Valstybės kūrėjų paslaptingi meilės akordai“. Tai buvo nuostabus istorinis ir meninis pasakojimas apie amžiną meilę, kurį pasakojo Klaipėdos dramos teatro aktoriai kartu su Marijampolės meno kolektyvais.
Vakare ant AB „Marijampolės grūdai“ elevatoriaus stogo buvo įžiebta instaliacija „Šviesos bokštai“. Po to dar kartą prisiminti istorinius mūsų valstybės įvykius marijampoliečiai rinkosi „Spindulio“ kino teatre, kur buvo parodyta istorinio filmo „Pelėdų kalnas“ premjera.
Marijampolė šiais metais – Lietuvos kultūros sostinė, kurioje Valstybės atkūrimo sukaktis bus minima visus metus, nes šimtmetis – ne tik konkreti data, bet ir gyvybinga praeities, dabarties bei ateities sąšauka, kurianti šiandienos istoriją, todėl šiai datai bus skirta ir daug renginių.
