Klaipėdoje muitininkai sulaikė daugiau nei 600 kilogramų kokaino siuntą – vieną didžiausių Lietuvos istorijoje, praneša muitinė.
Narkotikus iš Ekvadoro atplukdytuose įrenginiuose Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) ir Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai aptiko slėptuvėse, joms atidaryti teko samdyti sunkius įrengimus išardyti galinčią bendrovę.
Anot MKT Klaipėdos skyriaus viršininko Telesforo Šimkaus, pareigūnams šio tyrimo metu teko susidurti su ypač dideliu aktyvumu, siekiant sutrukdyti patikrinti tariamus gamyklinius įrengimus (kurie pasirodė tesą muliažai). Teko pasitelkti daug specialistų ir samdyti įmonę ardymo darbams atlikti, nes kvaišalai buvo aklinai užvirinti metalinėse liejimo formose, o patys įrenginiai svėrė po keletą tonų.
Muitinės kriminalistams pirmiausia įtarimų sukėlė krovinio pobūdis ir jo maršrutas. Tariamos liejimo formos (esą skirtos plastikiniams gaubteliams ir dangteliams gaminti) į Lietuvą buvo plukdomos iš Ekvadoro, užsukant į Kolumbiją, taip pat Vokietijos Hamburgo uostą. Ne paslaptis, kad būtent iš šių Pietų Amerikos šalių atgabentuose kroviniuose pastaraisiais metais Lietuvoje sulaikyta ne viena kvaišalų siunta.
Įtartina pasirodė ir tai, kad krovinį sudarė vien liejimo formos – trūko gamybos procesui būtinų liejimo staklių. O ir patys įrenginių gavėjai – Vilniuje įregistruotos mažosios bendrijos atstovai negalėjo aiškiai pasakyti, ką nori veikti su šiais įrengimais, neturėjo jų brėžinių. Vienu metu kalbėję, kad ketina pradėti gamybą Lietuvoje, vėliau jau teigė svarstantys įrenginius perparduoti.
Apytikslė siuntos vertė juodojoje rinkoje – beveik 49 mln. eurų.
Šio tyrimo metu taip pat bendradarbiauta su Prancūzijos bei Vokietijos muitinių pareigūnais.
Muitinės duomenimis, tai viena stambiausių sulaikytų siuntų šalies istorijoje. Panašios siuntos sulaikytos 2015 ir 2010 metais. 2010 metų sausį Klaipėdoje Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, talkinant muitinės kriminalistams, sulaikė iš Ekvadoro per Vokietijos uostus atplukdytą 500 kilogramų kokaino kontrabandą. Kvaišalai slėpti jūriniame konteineryje su šaldyta žuvimi.
J.P. Eskobaras jaun. (garsiojo Medellin kartelio boso J.P.Escobar sūnus) labai aiškiai aprašo, kad per savaitę 800 kg kokaino buvo atskraidinama tiesiai iš Kolumbijos į Majamį, oro uoste muitininkai praleisdavo be mažiausio patikrinimo, kartu su kokaino tiekėjais dirbo CIA ir DEA.
Šiuo metu pasaulyje kokaino gamyba siekia apie 500-600 tonų per metus, sulaikoma apie 10 nuošimčių, 70 nuošimčių prekybos kontroliuoja FARC (Kolumbijos gamyba apie 400-450 tonų).
Pagal sulaikytus kiekius Klaipėdoje galima vertinti, kad per uostą kasmet pereina 4-6 tonos kokaino, neabejotinai skirto Rusijos rinkai.
Lietuvos rinkai skirtas kokainas dažniausiai įvežamas automobiliais iš Nyderlandų. Nyderlandai kontroliuoja kokaino prekybą Europoje per Roterdamo ir Antverpeno (Belgijoje) uostus.
Vien Roterdamo uoste per dieną praeina 50 tūkst. konteinerių, patikrinama pasirinktinai apie tūkstantis, nebent kas praneša pasitikėjimo telefonu.
Muitininkai yra nupirkti, nežino kur grynų pinigų dėti, ką pirkti, kaip paslėpti, advokatai sukasi kaip pamišę, prasigyvena stebuklingai, teisėjai numarina bylas laiku (vien Den Bosch teisme 2015 m. iš pradėtų beveik 400 bylų teismą pasiekė netgi apie 20, (tai rašoma Nyderlandų teisėsaugos metiniame raporte parlamentui), prokurorai išmintingai patyli, Nyderlandų parlamente vis garsiau kalbama – legalizuoti visus narkotikus be išimties.
Geriausios knygos pasiskaityti apie narkotikus yra Roberto Saviano ‘Gomorra’ ir ‘Zero, zero, zero’, tai apie stipriausią Napolio Camorra, duoda tikrai pilną ir nesumeluotą vaizdą.
Nyderlanduose irgi plačiai rašoma, pvz. Tilburgo mieste ( su garsiuoju katalikišku universitetu) apie 2-3 tūkst. žmonių pragyvena iš narkotikų gamybos ir prekybos su 1 mlrd. eurų metine apyvarta.
Visuotinai Europoje žinoma, kad lietuviai yra geriausi narkotikų pervežėjai, taip pat geriausi medžiagų sintetiniams narkotikams tiekėjai. Lietuviai nepapasakoja ir neišduoda – tuo garsūs.