Seime įvyko bendras trijų komitetų posėdis. Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK), Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetų nariai aptarinėjo priešiškos propagandos nacionaliniam saugumui keliamas grėsmes, galimas kovos su propaganda priemones.
Susitikime taip pat dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kitų ministerijų, vyriausybės bei akademinio pasaulio atstovai.
Posėdyje buvo akcentuojamos trys svarbiausios priešiškos propagandos įveikimo kryptys: visuomenės atsparumo informacinėms grėsmėms stiprinimas; objektyvaus turinio sklaida ir prieinamumas, pozityvaus naratyvo apie Lietuvą kūrimas bei sklaida Lietuvoje ir pasaulyje; valstybės institucijų strateginės komunikacijos gebėjimų stiprinimas ir veiklos koordinavimas.
Pasak NSGK pirmininko Vytauto Bako, informacinio saugumo, propagandos tema užima itin svarbią vietą ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos bei NATO darbotvarkėse. Politiko teigimu, šiai sričiai tiesiog privaloma skirti ypatingą dėmesį.
„Priešiška propaganda yra didelė problema, kurią sprendžiame ne tik mes, bet ir Europos Sąjunga, NATO. Šiai sričiai privalome skirti ypatingą dėmesį, būtent todėl surengėme šį posėdį, kvietėme ekspertus. Turėjome puikią galimybę kartu pasvarstyti kokiomis priemonėmis galėtume gerokai padidinti visuomenės atsparumą propagandai”, – teigė V. Bakas.
NSGK vadovas pažymėjo, kad norint apsisaugoti nuo propagandos reikia imtis kompleksinių priemonių: „Turime žiūrėti iš skirtingų perspektyvų ir visi kartu ieškoti sprendimų. Turime pasiekti, kad mūsų visuomenė gebėtų kritiškai vertinti informaciją, būti atspari melagingoms žinutėms dar jauname amžiuje“.
V. Bakas pabrėžė, kad propaganda siekiama skaldyti valstybę, o dažnu atveju taikiniais tampa bene jautriausios socialinės grupės.
Šios temos svarstymą detaliau nuspręsta pratęsti rudenį.
