Vakarų Bengalijos sostinėje Kalkutoje pirmadienį, balandžio 3 d., pristatyta knyga „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“, skirta dviejų šalių diplomatinių santykių 25-erių metų sukakčiai.
Šimtmetį skaičiuojančiame seniausiame Kalkutos knygyne „The Oxford Bookstore“ ta proga surengtoje viešoje diskusijoje dalyvavo Vakarų Bengalijos gubernatorius Kešari Natas Trìpatis (Keshari Nath Tripathi), Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša, buvęs Indijos visuomeninio transliuotojo vadovas Javharas Sircaras, kiti garbūs svečiai iš Lietuvos ir Indijos.
„Istorijos paraštėje dažnai lieka indėlis, kurį į tautų tarpusavio santykius įneša konkretūs žmonės. Ši knyga – kaip tik apie iškilias asmenybes, kadaise padėjusias lietuviams atrasti Indiją, o šiandien indams atveriančias duris į Lietuvą“, – sveikinimo kalboje sakė ambasadorius L. Talat-Kelpša.
Abiejų šalių mokslininkų parengtuose straipsniuose aptariami trys garsūs lietuviai: Antanas Poška, Hermanas Kallenbachas ir Vydūnas, pristatomas jų gyvenimas, veikla ir ryšiai su Indija.
Pavyzdžiui, A. Poška 1929 metais motociklu iškeliavo į Indiją ieškoti lietuvių kalbos ir sanskrito panašumų. Indijoje jis praleido septynerius metus, mokėsi Bombėjaus ir Kalkutos universitetuose. Lietuvos spaudoje jis paskelbė aibę straipsnių apie tolimą šalį ir jos kultūrą, išleido savo kelionių dienoraštį. Šiandien Indijos visuomenei A. Poška įdomus ne tik dėl savo mokslinės veiklos: po Lietuvos okupacijos jis buvo ištremtas, persekiojamas, tačiau niekada neišsižadėjo savo aistros Indijai. Į tremtį jis išsivežė ir per ją išsaugojo Mahatmos Gandžio dovanotą skepetaitę. Didžiausiame Indijos dienraštyje prieš porą metų apie A. Pošką paskelbtas straipsnis sukėlė didelį susidomėjimą ir paskatino Kalkutos universitetą jam po mirties suteikti garbės daktaro vardą. A. Poškos dėka Indijos visuomenė šiandien sužino ir apie sovietų nusikaltimus Baltijos šalyse, apie kuriuos iki tol buvo praktiškai nieko nežinoma.
Savo ruožtu Hermanas Kallenbachas, artimiausias Mahatmos Gandžio bendražygis, jo „sielos brolis“, padeda atversti Lietuvos istorijos žydiškąjį puslapį. Gimęs Žemaičių Naumiestyje, augęs Rusnėje, H. Kallenbachas po mokslų persikėlė į Pietų Afriką ir pradėjo sėkmingą architekto karjerą. Tačiau sutikęs M. Gandį išsižadėjo prabangos ir stačia galva pasinėrė į šio pradėtą taikaus pasipriešinimo kampaniją. M. Gandis vertino ne tik H. Kallenbacho vadybinius talentus – jų nuoširdžios draugystės nenutraukė net Pirmojo pasaulinio karo nulemtas išsiskyrimas. M. Gandis pats yra įvardijęs H. Kallenbachą „vienu svarbiausių žmonių“ savo gyvenime. 2015 metais Rusnėje atidengtas paminklas M. Gandžiui ir H. Kallenbachui, į iškilmes atvyko ir Indijos vyriausybės ministras.
Knygoje taip pat skelbiami tyrimai apie Vydūną ir jo sąsajas su vedų filosofija bei M. Gandžio propaguoto taikaus pasipriešinimo idėjų įtaką Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui.
Mintis išleisti knygą „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“ gimė Lietuvos diplomatei Dianai Mickevičienei, nemažai laiko praleidusiai Indijoje.
Knygos leidyba rūpinosi Lietuvos ambasada Delyje, ją finansiškai parėmė Lietuvos garbės konsulai Kalkutoje ir Bangalore.
Knygos, skirtos Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių 25-mečiui, pristatymo renginiai suplanuoti ir Delyje bei Bangalore.
Indija ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1992 metų balandžio 27 dieną.
