Pavasaris bus karštas – Vilniuje rengiamas Maidanas

Praeitų metų Seimo rinkimai, sukėlę šoką daugeliui „senų vilkų“ politikoje, parodė, kad žmonės nori permainų ir jas sieja  tik su nauja politine jėga ir naujais žmonėmis valdžioje. Tikėta, kad naujųjų politikų pažadai apie dirbančiųjų bei pensininkų padėties gerinimą, verslo ryklių apetitų mažinimą, tautos fizinės ir dvasinės sveikatos, mokslo ir kultūros atgimimą, paramą provincijai bei emigracijos stabdymą nebuvo tušti žodžiai. Tačiau praėjo keli mėnesiai ir šios viltys vis labiau blėsta.

Naujoji Seimo dauguma – valstiečiai ir žalieji skandinami Seimo rutinoje, dirbtinai pučiamuose skandaluose ir primestose pseudo problemose nepastebi, kad po jų valdžios pamatais vis labiau kasasi senasis „elitas“.

Vyriausybė, tai matydama, įsijaučia pati spręsti valstybės reikalus, o buvusiems valdžioje tik to ir tereikia. Dalis pažadėtų esminių reformų atidėta iki begalybės, o vietoje jų, kaip Pilypas iš kanapių, išnyra neplanuotos, daugeliui žmonių neaktualios ir visuomenę supriešinančios pertvarkos, tokios kaip urėdijų reforma.

Jeigu senosios „elitinės“ jėgos nebus sustabdytos, o naujieji politikai Seime nesulauks stipraus palaikymo ir papurtymo iš apačios, apie Lietuvos atsinaujinimą galėsime pamiršti. Mūsų lauks dar didesnis dvasinis ir fizinis nukraujavimas, žmonės nebegalės ir nebenorės ginti savo valstybės agresijos iš išorės atveju.

„Gal kas ir nori, kad vėl grįžtų Dviejų Tautų Respublikos žlugimo laikas, bet mes to neleisime“, – sako tokią nelinksmą viziją perteikęs vienas iš ką tik įkurto neformalaus judėjimo „Lietuvos ateities Maidanas“ (LAM) lyderių, kol kas panoręs likti anonimu (Alkas.lt redakcijai pašnekovo vardas ir pavardė žinomi).

Su šiuo jaunu vyru, ką tik su savo draugais išnirusiu iš Lukiškių aikštės, kalbėjomės Vilniuje, sėdėdami ant Kernagio suolelio.

– Kokių tikslų siekia Jūsų buriamas LAM judėjimas? Ką ketinate daryti?

– Ką daryti mums aišku, reikia tik daryti. Turime aiškų planą. Tiesą sakant, tikėjomės, kad rinkimus laimės labiau radikalūs žmonės, o ne „valstiečiai ir žalieji“ (LVŽS), bet vis tiek viskas vystosi taip, kaip prognozavome. Labai greitai Gedimino prospekte savo palapines išskleis lietuviškas Maidanas. Negalime taikstytis su tuo, kad mūsų išrinktoji Seimo dauguma valstiečiai ir žalieji, žadėję mums – rinkėjams, kad valdžios svertai bus sutelkti Seime, o Vykdomoji valdžia – profesionalų Vyriausybė ryžtingai imsis įgyvendinti didžiausią  Tautos pasitikėjimą pelniusios priešrinkiminius partijos pažadus. Dabar matome, kad viskas apversta aukštyn kojomis. Ministru Pirmininku paskirto Statutinio pareigūno saldafoniški veiksmai ir darbai kaip diena ir naktis skiriasi nuo priešrinkiminių pažadų. Pastarojo meto Vyriausybės vadovo veiksmai rodo, kad jis jau yra nebepavaldus Seimo valdančiajai frakcijai ir vykdo jau ne LVŽS o rinkimus pralaimėjusios partijos faktinio vadovo Andriaus Kubuliaus komandas…

– Kur ketinate rinktis prie Seimo, ar prie Vyriausybės?

– Ir ten ir ten, bet prie Seimo bus mobilus palaikytojų taboras. Tik nepainiokite su čigonais, mes pakartosime Čekijos husitus ir taboritus. Ten skelbsime šūkius: „Žmonės (tauta, liaudis, jaunimas ir panašiai) palaiko veiklų Seimą“, „Darykite ką pažadėjote, bet greičiau“, o prie Vyriausybės, kitame tabore, telksis kritikai: „Vykdykite savo programą be išlygų“, „Nepamirškite, jūs tarnaujate Tautai“ ir kt. Skirsis ir palapinių spalva. Prie Seimo jos bus baltos, o prie Vyriausybės juodos. Jeigu Vyriausybė įsiklausys į  teisėtus piliečių reikalavimus, palaipsniui jos bus keičiamos baltomis. Iš to bet koks praeivis galės suprasti kaip sėkmingai vyksta piliečių ir Vyriausybės dialogas. Nauja bus tai, kad palapines statysime ne tik ant žemės, bet ir ant vežimų, todėl lengvai galėsime migruoti ne tik po Gedimino prospektą, bet ir po visą Vilnių. Vežimai jau paruošti, nesakysiu kur jie, arklių bus, be to juos visada galima pakeisti traktoriais, automobiliais arba net rankomis stumti. O centrinis Maidanas bus tarp tų taborų. Net fizine prasme. Tuo labiau, kad mums reikės didelės erdvės.

– Kur bus tas Maidanas?

– Čia, Lukiškių aikštėje. Ji dabar tarsi tam ir paruošta, tik dalį tvoros teks perkelti. Manome, kad Maidanas įprasmins šios aikštės svarbą Lietuvos istorijai ir padės tašką ginčams koks paminklas ir kur joje turi stovėti. Kol kas architektai ir skulptoriai niekaip nesutaria koks simbolis tiks prie Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios akto ženklų. Po Maidano klausimų nekils.

Su aikštę tvarkančiomis firmomis susitarta, jie tuo labai patenkinti, nes ne dėl jų kaltės jų darbai nusikels. Juos laiku baigti, kaip visada tokiais atvejais, būna nerealu. Lukiškių aikštėje pakankamai erdvės kūrenti laužus, nors orai šyla, daug jų neprireiks. Miškininkai pažadėjo parūpins tiek malkų kiek reikės, tikriausiai suprantate kodėl?

Tačiau mes neketiname visą laiką sėdėti palapinėse – tarp centrinio Maidano ir jo filialų į vieną ir kitą pusę Gedimino prospektu nuolat judės ne tik „taboritai“, bet ir kiti būriai su savo simbolika, muzika, dainomis. Jeigu norėsime, suksime ratu: nuo Seimo iki Vyriausybės judėsime ir Goštauto gatve, ta, kurioje vegetuoja mokslas. Galės prisijungti kiekvienas.

Priešais būsimą Maidaną yra Lietuvos teatro ir muzikos akademijos rūmai. Jos studentams suteiksime neribotą galimybę koncertuoti šioje ir kitose aikštėse, prospekte, o mums leis naudotis jų langais, kiemu ir garsiuoju balkonu, iš kurio studentai su Brežnevo kauke „sveikino“ paskutinę sovietinę demonstraciją. Buvo daug juoko, nors jie rizikavo.

Pasigaminome keletą kaukių Lietuvos veikėjams. Ypač graži – miesto mero. Tuoj atšils orai, mokinių ir studentų turėtų netrūkti. Bus ir taborų reidai į aukštąsias mokyklas, Studentų miestelį, o jeigu į Maidano renginius jaunimo susirinks labai daug, panaudosime didžiules erdves kitoje Neries pusėje. Beveik po mero langais. Simboliška.

– Ar savivaldybė ir policija leis jums tai daryti?

– Lietuvos Konstitucija tokią teisę garantuoja. Be to, leidus taip vadinamiems homoseksualams, kurie sudaro gal kelioliktą gyventojų procento dalį, demonstruoti Gedimino prospektu, valdžia išleido džiną iš butelio – uždrausti taikius masinius čia tapo teisiškai neįmanoma. Be to, visada galime judėti „karoliukų“ forma, nedidelėmis grupelėmis, viena po kitos. Organizuosime ir dviratininkų maršus. O jais važinėti, dainuoti, vaidinti ir groti Vilniaus gatvėse niekam neuždrausta.

Iš kitos pusės, mes griežtai palaikysime tvarką. Buriame savo apsaugą, tariamės su medikais, maitinimo ir sanitarinėmis tarnybomis, rūpinamės saugumu, numatome kaip ginsimės nuo provokatorių. Savanorių ir resursų tam turime pakankamai. Smulkūs verslininkai ir ūkininkai mus aprūpins maistu, košės ir arbatos katilai virs visą parą, o jeigu bus norinčių pasinaudoti centro kavinėmis – jos bus tuo labai patenkintos. Dėl leidimų su savivaldybe tariamasi, nors prašymai yra pateikti kitų organizacijų vardu.

Su policija ryšiai normalūs. Jos tarpe yra nemaža profsąjungiečių, žmonių, kurie patys dalyvavo viešose protesto akcijose, basi ėjo per prospektą. Be to, mūsų tarpe nuolat bus Seimo nariai, signatarai, tremtiniai, politkaliniai, žinomi kultūros žmonės, labai abejoju ar policija juos išdrįstų liesti. Čia ne Garliavos kiemas, kur ji buvo drąsi, nors ką ten drąsi – keli prieš vieną. Apskritai norėtume, kad Maidanas Vilniuje būtų panašus į Kaziuko mugę, Vilniaus dienas ir Dainų šventę vienu metu.

Neabejojame, kad jame dalyvaus daugybė meno žmonių, ypač jaunimo, iš visos Lietuvos. Maidane laukiame užsieniečių. Beje, numatėme ir vietas kur savo palapinėse galės apsistoti Maidano rėmėjai su šeimomis arba tiesiog smalsuoliai. Visų pirma tai pieva prie Upės gatvės, kitoje Neries pusėje. Turime scenarijų ir kaip reiktų gintis nuo jėgos struktūrų agresijos. Viskas numatyta. Net šunų turime pakankamai. O kaime technikos ir mėšlo pakanka.

– Tokiai akcijai reikia gerai pasirengti. Ar turite žmonių, gebančių tą daryti? Padėjėjų iš politikų, profsąjungos veikėjų, žiniasklaidos atstovų, kitų? Pagaliau, ar pakaks palaikančiųjų?

– Mes jau pasirengę. Tiek rengėjų, tiek vykdytojų turime daugiau negu šiuo metu reikia. Problema ne ta, kad jų trūktų, bet kaip juos sulaikyti nuo veiklos pradžios dabar. Kai kam tiesiog rankos niežti. Laukiame tik kol pradžius Lukiškių aikštė.

Mes atviri visiems doriems politikams, netgi iš opozicijos ir „elito“, ir normaliems žiniasklaidininkams. Profsąjungiečiai taip pat laukiami, tačiau ne tie, kurie pasirašė nevykusį Trišalės tarybos susitarimą ir dabar verkauja, nežinodami ką daryti toliau. Bet mūsų Maidanas ne politinis, ne profsąjunginis, o visų žmonių,  visiems žmonėms, kurie nori būti savo šalies šeimininkais ir apskritai joje būti, kurie nori gyventi oriai tiek kūniškai, tiek dvasiškai ir kurie tiki, kad tai įmanoma.

Kas mus palaikys? Dauguma Lietuvos gyventojų: studentai, kuriems Konstitucija garantuoja nemokamas studijas, bet už kurias jiems tenka mokėti, pensininkai, kurių pragyvenimo lygis niekingai žemas, o paslaugos ir sveikata kainuoja vis daugiau, mokslo žmonės ir kiti aukštųjų mokyklų darbuotojai, kurie jau suprato kokį gėdingą atlyginimą gauna ir kurių daugelis dar iki rudens bus atleisti mažinant aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų skaičių, kiti švietimo darbuotojai, pagaliau visi dirbantieji, kurie nuo liepos 1 dienos savo kailiu pajus ką reiškia naujas Darbo kodeksas.

Mus palaiko ir neseniai Seimo nario paminklosaugininko Naglio Puteikio pastangomis įkurtas Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis (APAS). Nors, pats N. Puteikis Vilniaus Maidane dalyvauti neturės laiko, nes tuo metu rengs bado akciją prie Vilniaus Pranciškonų vienuolyno protestuodamas, kad S. Skvernelis jį neteisėtai perdavė Lenkijos nuosavybėn, tačiau APAS atstovai dalyvaus ir Vilniaus Maidane. 

Palaikys ir provincijos gyventojai, užsieniuose praradę bene pusę savo artimųjų ir perspektyvą normaliai gyventi gimtinėje. Parems visuomenininkai jau daug metų keliantys panašias problemas ir iki šiol neišgirsti. Pagaliau ar maža aktyvaus, neturinčio kur dėti savo jėgas, jaunimo, pradedant roko ir baigiant futbolo ar krepšinio sirgaliais? Svarbu pradėti, o po to įvykiai vystysis patys, beliks juos suvaldyti. Tam ir rengiamės. Gali būti, kad Vilniaus Maidanas taps visos Lietuvos Maidanu.

– Kada turėtų baigtis Maidanas?

– Jis truks tiek, kiek reikės. Gali keistis formos, lozungai, bet mes nesitrauksime nepasiekę pergalės. Tačiau esminiai pokyčiai turėtų įvykti iki šios Seimo sesijos pabaigos. Seimas turi priimti pačius svarbiausius, žmonių laukiamus įstatymus kuriam laikui supaprastinęs biurokratines procedūras ir atmetęs visus antraeilius projektus, įvairių interesų grupių aktyviai brukamą „kamšalą“, o jeigu, kai kuriais atvejais, to padaryti nebus įmanoma, turi greitai priimti principines šių įstatymų  nuostatas.

Jeigu to nepavyks padaryti iki vasaros vidurio, pareikalausime Seimo sesiją pratęsti tiek, kiek reikės. Seimas atostogų neturi. Vyriausybė turi padaryti keletą rimtų žingsnių, vykdydama savo ir Seimo daugumos programas,  visus nebūtinus darbus atidėjusi vėlesniam laikui. Pareikalausime iš Seimo nepasiduoti Vyriausybės šantažui nuo liepos 1 d. „paleisti“ veikti gėdingai priimtą Darbo kodeksą, jeigu jis nebus pataisytas bet tiek kiek reikalavo Prezidentė. Neabejokite, Naujus metus ir savo valstybės šimtmetį Lietuva sutiks būdama jau kitokia.

***       

Pradžioje nepatikėję mus pasiekusia pernelyg stebinančia žinia, iš kitų šaltinių išsiaiškinomeome, kad šios telkiamos visomeninės akcijos  rengėjai yra jauni, praradę mokslo perspektyvą Lietuvoje intelektualai ir, kad detalų taip vadinamo Vilniaus  Maidano planą jie pradėjo kurti dar pernai metų pradžioje, laukdami Seimo rinkimų. Pasinaudota „Sąjūdžio“, „Prahos pavasario“, Kijevo Maidano, Paryžiaus „Raudonojo gegužio“ ir Pietų Amerikos „Sendero Luminoso“ patirtimis,  visų veiksmų variantai bei jų pasekmės buvo apskaičiuotos pasiremiant tikimybių bei katastrofų teorijomis ir kompiuteriniais metodais.