Kovo 14 d., antradienį, 15 val. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) patalpose (J. Tumo-Vaižganto g. 4-1, Vilniuje) atidaroma Palmiros Damijonaitienės austinių juostų ir Kristinos Zazerskienės raugo keramikos parodos.
Iškilios audėjos Palmiros Damijonaitienės austinių juostų parodą skiriama Tautinių drabužių metams. Tautodailininkės P. Daminjonaitės darbuose tradicinės spalvos ir formos įgauna naują gyvybę. Kūrėjos dvasios laisvė suteikia galimybę per šimtmečius kartojamiems ženklams pulsuoti gyvastingumu.
K. Zazerskienės raugo keramikos parodą skiriama Piliakalnių metams. Šios kūrėjos darbuose prie giliausių paveldo sluoksnių prisiliečiama naudojant molį. K. Zazerskienės darbuose atgyja tradicinės, piliakalnių papėdėse randamos keramikos formos ir spalvos. 
Palmira Damijonaitienė
Gimė 1933 m. Kaireliuose, Rokiškio rajone. Pirmąją juostą ji išaudė 1956 m., ir šiemet sukanka 46 metai, kai Palmira Damijonaitienė tapo profesionalia juostų audėja.
„Audėjos kūryba išskirtinė visiškai originalių ornamentų gausa, toli lenkiančia kitų juostų audėjų interpretacinį polėkį“, – apie jos kūrybą rašo jos kūrybą tyrinėjęs humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas.
Audėja surengė daugybę parodų Lietuvoje, užsienyje: Indijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje. Jos juostos eksponuojamos San Francisko pasauliniame audimo muziejuje.
Palmiros Damijonaitienės juostos dovanotos Popiežiui Jonui Pauliui II, Indirai Gandi, Michailui Gorbačiovui, Lietuvos Respublikos Prezidentams Algirdui Mykolui Brazauskui, Valdui Adamkui, Rolandui Paksui, Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kitiems garsiems žmonėms.
Ji pasiryžo suprasti juostų audimo paslaptis. Su mokslininkės atidumu ji ištyrė senuosius audinius, susipažino su archeologinių radinių duomenimis, nagrinėjo etnografų ir muziejininkų surinktą medžiagą, išmoko visus Lietuvoje naudotus audimo būdus. Palmira Damijonaitienė visada stengėsi suteikti juostai platesnę prasmę. Remiantis menotyrininko Vytenio Rimkaus pastebėjimu, „visą savo gyvenimą Palmira Damijonaitienė skverbėsi į juostų pasaulį, o tas nuostabus juostų pasaulis neliko jai skolingas – pasiremdamas jos talentu ir darbštumu atsidavė jai savo visuma.“
Kristina Zazerskienė
Kristina Zazerskienė gimė 1981 m. Kaune. 2004 m. baigė keramikos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Dabar – senojo puodininkystės amato puoselėtoja, dailininkė, pedagogė.
Autorė apie savo kūrybą kalba šmaikščiai, patarlėmis ir palyginimais: „Įsikūrėm Lomenių kaime, bet mum čia velnias pinigų iš molio nelipdė. O pilvo moliu irgi neprikrėsi, duonos iš molio neišminkysi, reikėjo sugalvot kaip pinigą užsidirbti. Iš akmens duonos, iš molio aukso niekas nedaro, pradėjau puodus lipdyt, ale ne iškart puolėsi žmonės pirkt. Širdis ne molis, vagis ne brolis – idėja to, kuris pirmas ją pavogė. Nusižiūrėjau, ką mūsų močiutės lipdė – molinius kepimo indus, pudus, kuriuose virė…“
Menininkė teigia, kad visada turėjo didelį norą pažinti mūsų senelių buitį. Jos išnaršyti Lietuvos liaudies buities muziejaus, kitų muziejų keramikos fondai. K. Zazerskienė kruopščiai surinko informaciją apie indus, kuriuose XIX a. žmonės Lietuvoje kepė, virė ir kitais būdais ruošė maistą. O po to viską pabandė padaryti pati, taikydama autentinškas technologijas, išgaudama analogiškas formas.
Yra sertifikavusi tris tautinio paveldo gaminius: keptuves (kepimo, troškinimo indai), terlas (indai aguonoms, kanapėms trinti, taukams laikyti, taip pat ir kepti) ir juodpuodžius (juose verdamos košės ir šiupiniai). Gaminiai saviti dėl naudojamos raugo technikos, kuri priskiriama archajiškiausiam molio apdirbimo būdui.
Menininkė rūpinasi savo sukauptų žinių perdavimu jaunajai kartai. Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje yra įkūrusi „Molio virtuvę“, kurioje niekada netrūksta veiklos ir gyvybės.
Parodos rengiamos tarpininkaujant Lietuvos tautodailininkų sąjungai. Parodos veiks iki 2014 m. birželio 15 d. Aplankyti jas galima prieš dieną paskambinus ar parašius. (Tel. 8- 5 210 7160, el. paštas etnolangas@lrs.lt).
