Kovo 11 d. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus 94-ųjų įkūrimo metinių minėjimas. Renginyje buvo įteikta 2017 m. Pelikso Bugailiškio premija, kuri už kryptingą Šiaulių tarpukario modernizmo architektūros tyrinėjimą ir aktualizavimą, aktyvų Šiaulių miesto istorijos populiarinimą bei ilgametį bendradarbiavimą su Šiaulių „Aušros“ muziejumi paskirta matematikui, architektūros ir kultūros istorijos tyrinėtojui Sigitui Vladui Saladžinskui.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza pasveikino susirinkusiuosius Kovo 11-osios ir muziejaus 94-ųjų įkūrimo metinių proga ir atkrepė dėmesį, kad muziejaus misija yra priminti istorinę atmintį, akcentuoti pagrindinius miesto objektus, o šį darbą, ugdydami tautinę savimonę, primindami mūsų istoriją kasdien dirba muziejininkai, kurie savo darbu prisideda prie Nepriklausomos Lietuvos kūrimo.
„Sunku pasakyti – ar Saladžinskas atrado muziejų, ar muziejus jį. Kai muziejus pradėjo daugiau dėmesio skirti architektūrai ir modernizmui Šiaulių mieste, tada S. V. Saladžinsko pagalba tapo nepamainoma“ – prisiminė muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė.
„Muziejus kuria ir organizuoja maršrutus po Šiaulių miestą, pristato moderniąją miesto architektūrą“, – kalbėjo R. Balza, akcentuodamas S. V. Saladžinsko ir muziejaus santykį. „Kartu su premijos laureatu aktualizuoti ir iš naujo atrasti tarpukario architektai, tuomet prisidėję prie Šiaulių miesto kūrimo“, – papildė V. Šiukščienė.
94-ąsias įkūrimo metines mininčiam „Aušros“ muziejui dovaną įteikė šiauliečiai menininkai Reda ir Arūnas Uogintai. Jie perdavė R. Uogintienės senelio, asmeninio Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vairuotojo Jono Balčiūno 1937–1942 m. pildytą automobilio borto žurnalo skaitmeninę kopiją. Labai prasminga, kad Prezidento ir jo aplinkos žmonių dienotvarkę ir vizitus dokumentuojantis žurnalas istorikų tyrinėjimui bei pristatymui plačiajai visuomenei perduotas minint valstybės Nepriklausomybės šimtmetį. Ši dovana simboliškai siejasi su muziejuje šiuo metu eksponuojama tarptautine paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.
Renginyje kaunietė dr. Ingrida Jakubavičienė, monografijų „Duetas: Sofija ir Antanas Smetonos“ ir „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ autorė skaitė paskaitą „Mintaujos gimnazijos bičiuliai už Lietuvos valstybės vairo: Prezidentas Antanas Smetona ir Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis“ ir išsamiau supažindino su dviem Mintaujos gimnazijos auklėtiniais, vienais svarbiausių Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų.
S. Saladžinskas gimė 1936 m. Šiauliuose, baigė Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją, studijavo Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakultete. 1960-1980 m. dirbo matematikos ir braižybos mokytoju įvairiose Panevėžio miesto ir rajono vidurinėse mokyklose, 1964–1970 m. ėjo Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojo, 1971-1980 m. Panevėžio liaudies švietimo skyriaus vedėjo pareigas. 1978 m. S. Saladžinskui suteiktas Nusipelniusio mokytojo vardas. 1980–1982 m. Premijos laureatas buvo Kauno liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektorius, 1982–1985 m. ėjo Respublikinio mokytojų tobulinimosi instituto Darbinio ir politechninio mokymo kabineto vedėjo, 1985-1986 m. Vilniaus 50-osios vidurinės mokyklos direktoriaus, 1986–1990 m. Respublikinės sporto internatinės mokyklos direktoriaus pavaduotojo pareigas. 1990–2014 m. mokytojavo įvairiose Vilniaus miesto vidurinėse mokyklose, dėstė Vilniaus dizaino kolegijoje, Vilniaus Gedimino technikos universitete.
S. Saladžinskas savo veikloje išskirtinį dėmesį skiria Šiaulių miesto architektūros ir istorijos tyrinėjimams, aktyviai prisideda prie miesto architektūros paveldo aktualizavimo, miesto istorijos populiarinimo, produktyviai bendradarbiauja su Šiaulių „Aušros” muziejumi. Išskirtinė jo tyrimų sritis – Šiaulių tarpukario modernizmo architektūra bei garsiausių to meto architektų gyvenimas ir veikla. Šiomis temomis parengė publikacijų ir pranešimų. Ypatingai kruopščiai tyrinėja pirmojo tarpukario Šiaulių miesto inžinieriaus ir Statybos skyriaus vedėjo, vieno žymiausių tarpukario modernizmo architektūros kūrėjų – architekto Karolio Reisono, veiklą, rengia jam skirtą monografiją.
2015 m. S. Saladžinskas aktyviai dalyvavo komisijos, rengusios Šiaulių miesto centrinės dalies vertybinės charakteristikos, apsaugos ir tolesnio vystymo rekomendacijas, veikloje, bendradarbiauja su paveldosaugos specialistais tikslinant kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, inicijuojant jų paskelbimą saugomais.
S. Saladžinskas taip pat nuosekliai tyrinėja bei visuomenei pristato ir mažiau žinomas ar nepelnytai pamirštas Šiauliams nusipelniusias asmenybes, ypatingą dėmesį skirdamas buvusios Šiaulių berniukų gimnazijos mokytojų ir mokinių gyvenimui ir veiklai.
Premijos laureatas yra aktyvus „Šiauliečių klubo– narys, aplink save prasmingai veiklai, gimtojo miesto labui buriantis kituose Lietuvos miestuose gyvenančius šiauliečius.
Sveikindamas lankytojus „Aušros“ muziejus atvėrė savo duris ir kvietė nemokamai apsilankyti padaliniuose: Chaimo Frenkelio viloje, Fotografijos muziejuje, Žaliūkių malūnininko sodyboje, Dviračių, Radijo ir televizijos muziejuose. Fotografijos muziejuje rodytas režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas „Senekos diena– (2016 m.), kurį dovanojo „Uljanos Kim studija“, „Garsų pasaulio įrašai“.
