Kauno aukcione kūriniai nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų
Spalio 6 dieną į ketvirtąjį „Arkadija“ dailės aukcioną rinksis meno mylėtojai, kolekcionieriai ir investuotojai į meno kūrinius. Čia bus galima įsigyti ne tik Lietuvos tarpukario ir pokario klasikų darbų, bet ir užsienio menininkų kūrinių. Tarp jų tokie vardai kaip G. Vicenzino, J. Hein, P. Pikaso ir S. Dali. Iš viso meno mylėtojams bus pasiūlyta rinktis iš daugiau nei 100 kūrinių. Jų vertė svyruoja nuo keliasdešimties iki 14 tūkstančių eurų.
Aukciono rengėja, dailėtyrininkė Rimantė Meldytė pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje mėgstami užsienio autorių darbai, o pinigus įdedantys į meno kūrinius vis dažniau iš pardavėjų reikalauja profesionalaus kūrinių vertinimo.
Brangiausi – užsienio autorių darbai
„Lietuvos klasikai, tokie kaip Petras Kalpokas, Antanas Žmuidzinavičius ar Adomas Galdikas vis dar sulaukia didelio susidomėjimo. Tačiau pastebime, kad Lietuvos kolekcionieriai vis smalsiau žvalgosi senesnių ar užsienio menininkų darbų. Tai bendra tendencija visame pasaulyje, nes vertingų meno kūrinių įsigijimas vertinamas kaip patikima investicija“, – sako dailėtyrininkė.
Ketvirtojo „Arkadija“ dailės aukciono metu bus galima įsigyti per 100 kūrinių iš kurių 15 sukurta užsienio autorių. Vienas iš brangiausių aukcione parduodamų paveikslų – 17 a. 2 pusės, Milane, gyvenusio dailininko Džiuzepės Vincenzino (Giuseppe Vicenzino) (1662-1700) Italijos baroko stiliaus „Natiurmortas su gėlėmis“. Pagal pateikiamą katalogą, šis kūrinys įvertintas 9 500 eurų.
„Vidutinė Dž. Vicenzino natiurmorto pardavimo kaina pasaulio aukcionuose yra apie 15 tūkstančių eurų. Džiaugiuosi, kad vienas iš jo darbų pateko ir į mūsų aukcioną, – sako R. Meldytė. – Nemažiau įdomus ir 19 amžiaus J. Hein senąja lesiruotės tapybos technika nutapytas „Mozės radimas“. Šiuo metu šis kūrinys įvertintas 3 200 eurų ir jau sulaukė išskirtinio kolekcionierių dėmesio.“
Aukciono dalyviai taip pat galės įsigyti Salvadoro Dali, Pablo Pikaso grafikos darbus. Visgi vertingiausiu aukciono kūrinys, net 14 000 eurų įvertinta, 19 amžiaus vidurio Prancūzijos dailės madą reprezentuojanti keturių dalių širma, priskiriama Šinuazri, rytiečių meno stiliui. Širmą puošia keturi aliejumi ant lentos tapyti paveikslai su gipsatūra, vaizduojantys rytietiškos architektūros ir gamtos motyvus Fudzijama ugnikalnio fone.
Dominuoja Lietuvos klasikų peizažai
Paskelbus aukciono kūrinių katalogą, nemažo dėmesio sulaukė Lietuvos klasikų peizažai. Vertingiausiais laikomi Adomo Galdiko „Kalnų peizažas“ (2200 eurų) bei Antano Martinaičio „Pažaislio sodas“ (4500 eurų).
„Peizažas visada turėjo ypatingą vietą Lietuvos dailininkų kūryboje. Jie dažniausiai yra neutralūs, be paslėptos reikšmės ar įvykių, kuriems reikia tam tikros interpretacijos, žinių. Todėl gamtos ar miesto vaizdai lengviau randa vietą meno mylėtojų namuose“, – pastebi R. Meldytė.
Aukcione pristatomos ir dvi simbolinės Kazio Šimonio kompozicijos – „Praeities prisiminimai“ (1973) ir „Sodybos liekanos“ (1968). Šiuose darbuose atsiskleidžia autoriui būdingas dėmesys tautos istorijai, jos romantizavimas. Peizažuose dominuoja harmoningas spalvų naudojimas, dekoratyvumas ir žaismas šviesa.
Lietuvių meno gerbėjams siūloma įsigyti ir kelis Vladimiro Kastino architektūrinius peizažus: „Parkas Archangelskoje“ (1983) ir „Kauno rotušė“ (1994), kuriuose puikiai atsiskleidžia dailininko talentas, gebėjimas meistriškai perteikti aplinką ir siužetų nuotaiką.
Tarp aukcione siūlomų kūrinių taip pat yra tarpukariu kurti Jono Mackevičiaus, Vlado Didžioko, Jono Martinaičio darbai, pokario laikotarpiu tapyti Jono Buračo, Alfonso Motiejūno, Juliaus Čepėno, Petro Stausko, Vladimiro Kasatkino bei kitų žymių dailininkų gamtos ir urbanistiniai peizažai.
20 a. pabaigos ekspresionistų kūriniai
Norintys savo kolekcijas papildyti ne ramiais gamtos vaizdais, o modernizmo ir konceptualiosios dailės kūriniais, taip pat turės iš ko rinktis. Į aukcioną įtraukti dailininkų Antano Obcarsko „Verba“ (1992) ir Algimanto Jono Kuro „Naminių daiktų asociacija gamtoje“ (1987) darbai.
Aukcione parduodami ir vieno iš žinomiausių abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų Lietuvoje, Rimvydo Jankausko Kampo, kūriniai „Be pavadinimo“ (1991) ir „Aktas“ (1992).
„Jankausko ir jo „Angies“ maištininkų kūryba paliko ryškų pėdsaką Lietuvos tapyboj. Jie aktyviai oponavo tuo metu Lietuvoje plačiai paplitusiai kamerinei tapybai, keitė ir tuo pačiu papildė lietuviškojo ekspresionizmo tradiciją neoekspresionistine“, – pastebi R. Meldytė.
Šios tapybos srovės mėgėjams siūlomos Aloyzo Stasiulevičius kompozicijos „Vilniaus motyvas“ (1996) ir abstrakčių formų, raiškios faktūros Romo Dalinkevičiaus 1989 metų kūriniai: „Pavasaris“, „Aušra prie marių“, „Apleistas miestas“. Tautodailės motyvus ekspresionistiška išraiška savo kūryboje interpretuojančio Virginijaus Kašinsko paveikslus „Vakarienė“ (1991-92), „Reminiscencija“ (1992-93), keli paveikslai iš ciklo „Raudos“ (1988-89).
Dėmesio vertos ir teminės kompozicijos – Gintaro Palemono Janonio paveikslas „Trys karaliai“ (1991), pasaulio mitologiją primenanti Broniaus Grušo „Diana“ (2004), Zenono Varnausko kompozicijos iš ciklo „Motina ir vaikas“ (1999).
Portretai, grafika ir skulptūros
Portreto žanrą „Arkadija“ dailės aukcione reprezentuoja Juozapo Miliūno apie 1965 m. sukurtas portretas, vaizduojantis sudėtingo likimo tarpukario Lietuvos Respublikos karo lakūną, Albiną Molį (1907–1981) ir talentingo portretisto Vladimiro Kasatkino nutapytas dailininko Stasio Jusionio portretas (1983).
Grafikos mylėtojams yra pristatomi keli Kauno miesto senamiesčio architektūros vaizdai, sukurti Juliaus Čepėno, kurio kūryboje gimtojo miesto vaizdai viena iš pagrindinių temų. Spalvingos avangardinės Mikalojaus Vilučio šilkografijos, Vytauto Kasiulio, Gražinos Didelytės-Abaravičienės ir Nijolės Šaltenytės ofortai, Edvardo Kučinskio, Vytauto Kasiulio, Danguolės Dauknytės, Vytauto Varankos litografijos.
„Arkadija“ dailės aukcione taip pat bus galima įsigyti Leonoro Vytauto Striogos skulptūrų ir piešinių.
„Šis skulptorius garsėja ne tik šiltomis, aptakių formų skulptūromis, savita medžio ir bronzos apdirbimo technika. Jis yra žinomas ir kaip ypač geras piešėjas. Kolekcionieriai galės įsigyti dailininko autoportretą, kelis moters aktus“, – sakė aukciono organizatorė.
Labiau domisi kūrinių verte
Dailėtyrininkės R. Meldytės teigimu, Lietuvoje auga ne tik susidomėjimas meno kūrinių aukcionais. Vis daugiau žmonių ieško specialistų, galinčių profesionaliai įvertinti jų turimus darbus.
„Sunkiausia įvertinti kūrinius be parašo. Tada žiūrime jo stilistiką, žanrą. Pagal tematiką ir stilių sprendžiame ar tai Lietuvos ar užsienio autorius. Nustatyti autorių kartais padeda ir žinios, kaip jis atsirado namuose, kokia jo istorija. Jei istorija pamiršta ar nesuteikia naudingų žinių, tada imamės išsamesnių tyrimų. Pasitaiko, kad autoriaus nepavyksta nustatyti, tada žiūrimi kiti panašaus laikotarpio ir stilistikos darbai, kūrinio kokybė ir pagal tai jis yra įvertinamas“, – pasakoja aukciono rengėja.
Pasak dailėtyrininkės, nemažos dalies užsienio autorių istorija Lietuvoje prasidėjo dar po antro pasaulinio karo. Su karo grobiu per Lietuvą žygiuojančios armijos dėl vienų ar kitų priežasčių palikdavo dalį kūrinių vietiniams gyventojams. Kiti darbai mus pasiekė per „spekuliantus“. Šie darbai neretai atsiduria antikvariatuose ar tiesiog, taip vadinamuose, „blusturgiuose“.
„Nepatariame meno kūrinių įsigyti iš bet ko. Ne kiekvienas gali įvertinti kūrinio vertę, būklę ir deja, dažnas pirkėjas lieka apgautas. Tikrinant įsigyto kūrinio vertę paaiškėja, kad paveikslas ne to autoriaus ar, kad jo reali vertė kur kas mažesnė nei ta, už kurią buvo nupirktas. Net ir parašas ant paveikslo ne visada garantuoją jo vertę. Pasitaiko ir padirbtų paveikslų. Padirbinėtojų dėmesio sulaukia ir gerai žinomi Lietuvių autoriai“, – perspėja R. Meldytė.
