Šiandien (liepos 12 d.) – istorinė diena, kai po 26 metus trukusių svarstymų, diskusijų ir aptarimų, pradėti realūs Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai.
Pasak projekto autorių, Lukiškių aikštė taps „daugiafunkcine Lietuvos laisvės ir demokratijos erdve“. Ji turės visai kitą veidą – joje atsispindės skirtingų laikotarpių kovų už Lietuvos laisvę vaizdai, centre stovės meno kūrinys – Lietuvos laisvės simbolis. Aikštė bus pilna žalumos, todėl ją bus galima išnaudoti tiek iškilmingoms progoms, tiek ir poilsiui.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pasveikino Lukiškių aikštėje susirinkusius miestelėnus ir pasidžiaugė, kad Aplinkos ministerija padeda keisti miesto veidą: ji ne tik aktyviai prisideda prie daugiabučių namų renovacijos, bet ir vienos svarbiausių Vilniaus miesto erdvių – Lukiškių aikštės – rekonstrukcijos. Bendradarbiaujant Vyriausybei, Aplinkos ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei pradėti realūs Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai.
„Nors atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir buvo surengti keli Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursai, bet viskas užstrigo dėl interesų, nuomonių ir ginčų sankirtos. Visuomenė neslėpė nusivylimo, kad taip ilgai delsiama pakeisti suvargusį vienos svarbiausių šalies aikščių veidą, jo sovietinę emocinę išraišką. Tą sankirtą pagaliau pavyko įveikti bendromis Vyriausybės, Aplinkos ministerijos ir sostinės savivaldybės pastangomis“, – sako aplinkos ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas.
Tikimasi, kad Lietuvos valstybės 100-mečio jubiliejų galėsime minėti jau atnaujintoje Lukiškių aikštėje.
Prieš pradėdami griauti nuvažiuokite į Marijampolę pasižiūrėti centrinės miesto aikštės-kaip ten gražu ir grobuonių matyt ten nėra, ten kita Lietuva,ten kitokie žmonės valdžioje, o koks gražus miesto parkas , nepalyginsi su prieš metus nevykusiai rekonstruotu Sereikiškių parku; bijau, kad panašiai atsitiks ir su Lukiškių aikšte- funkcijų daugybė, o rezultatas šnipštas. Pirmiausia,ko reikia pasimokyti mylėti savo miestą o ne savo kišenę.
Liberalams visokie darymai nerūpi (toks jau jų pažiūrų principas), kaip darbai atrodys padaryti ar duos kokios naudos, jiems terūpi gauti finansavimą ir įforminti popieriuje pinigų susidėjimą į savųjų kišenes. Ir taip žygiuojama nuo vieno finansavimo prie kito… Tai patvirtintų ir europinės vėžės nuo Kauno iki Lenkijos tiesimas, susikišta apie 365 mln. eurų, o kad ta vėže nėra kam važiuoti ar ką ja vežti – dzin.
Dabar, ko gero, panašūs “partolinimai”, “nematūškos” pradedami daryti ir su Lukiškių aikšte.
Pinigų mėtymas, jei ne pasisavinimas.