Nuo kelių mažų bibliotekų iki visą Lietuvą apimančio tinklo, nuo kelių rankraštinių knygų iki skaitmeninių leidinių ir paslaugų – tokį kelią per pusę amžiaus įveikė Lietuvos aklųjų biblioteka. 2016-aisiais, kurie paskelbti Bibliotekų metais, LAB mini savo veiklos 50-metį. Šiandien tai – valstybinės reikšmės biblioteka, aprūpinanti informacija akluosius bei silpnaregius ir vienintelė šalyje užsiimanti garsinių knygų neregiams leidyba. Šiuo metu bibliotekos skaitytojai gali rinktis iš daugiau kaip 450 tūkst. leidinių, tarp kurių – daugiau nei 5400 skirtingų garsinių knygų.
Nuo kelių bibliotekų iki tinklo visoje Lietuvoje
LAB, pradėjusi savo veiklą 1966 m. vos nuo kelių bibliotekų, šiuo metu veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje. Gausėjant leidinių, pritaikytų regėjimo negalią turintiems žmonėms, plėtėsi ir bibliotekos skaitytojų ratas – šiuo metu LAB paslaugomis naudojasi daugiau kaip 4,5 tūkst. skaitytojų net 76-iuose paslaugų punktuose visoje Lietuvoje. Bibliotekos direktorės Rasos Januševičienės teigimu, per 50 veiklos metų biblioteka stipriai pasikeitė ir tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu akliesiems bei silpnaregiams.
„Lietuvos aklųjų biblioteka nuėjo ilgą kelią ir neatpažįstamai pasikeitė. Biblioteka ėmė pati vykdyti leidybos funkcijas, leisti naujus specialiųjų dokumentų formatus. Patobulėjo jų skaitymui skirta įranga, sukurta virtualaus aptarnavimo alternatyva. Tačiau nepasikeitė bibliotekos esmė – ši biblioteka visada buvo ir bus biblioteka žmonėms, negalintiems skaityti įprastinių leidinių. Biblioteka yra ir bendruomenės centras, padedantis savo skaitytojams mėgautis literatūros ir kultūros pasauliu, mokytis, šviestis ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime“, – pasakoja R. Januševičienė.
Knygas garsina gausus savanorių būrys
Per metus Lietuvos aklųjų bibliotekoje įgarsinama apie 200 leidinių ir išleidžiama apie 30 knygų Brailio raštu. R. Januševičienės teigimu, patogiausias ir bibliotekos lankytojų mėgstamiausias formatas – garsiniai leidiniai, kurie ir sudaro didžiausią bibliotekos fondo dalį. Mėgstamiausi Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitytojų žanrai – grožinė literatūra, romanai, detektyvai, knygos apie keliones ir sveiką gyvenseną. Biblioteka leidžia ne tik garsines knygas, bet ir garsinius žurnalus. Nuo praėjusių metų akliesiems ir silpnaregiams tapo prieinamas įgarsintas didžiausio tiražo savaitraštis „Savaitė“, kuris Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitytojus pasiekia tuo pat metu, kaip ir popierinis leidinys parduotuvių lentynas.
Lietuvos aklųjų bibliotekoje įgarsinamų leidinių skaičius kasmet didėja, o prie to prisideda ir didelis geros valios žmonių būrys. Šiuo metu knygas garsina 10 profesionalių diktorių, tarp kurių – šios veiklos senbuviai Regina Jokubauskaitė ir Juozas Šalkauskas. Taip pat prieš 4 metus prie knygų garsinimo pradėjo jungtis ir savanoriai, kurių indėlį R. Januševičienė vadina itin svarbiu ir reikšmingu.
„Šiuo metu turime 67 savanorius. Jie neatlygintinai dovanoja mums savo laiką ir įgarsina daugybę knygų, kurių patys dėl ribotų lėšų negalėtume išleisti. Dažniausiai savanoriai garsina individualiai, tačiau kartais sulaukiame ir grupių iš įvairių įmonių. Padedant savanoriams, skaitytojai greičiau sulaukia pageidaujamų leidinių, kurie regos negalią turinčio žmogaus gyvenime vaidina neįkainojamą vaidmenį“, – džiaugėsi R. Januševičienė.
Daugiau galimybių atveria technologijos
Lietuvos aklųjų bibliotekoje netrūksta projektų ir naujų veiklos vėjų. Siekiant dar labiau pagerinti aklųjų ir silpnaregių gyvenimo kokybę, nuo 2012 m. LAB veikia unikali, vienintelė šalyje virtuali biblioteka – Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema ELVIS, kuria skaitytojai gali naudotis neišeidami iš namų.
Pastebėjus, kad didelei daliai aklųjų ir silpnaregių garsinės knygos nepasitarnauja dėl grotuvų trūkumo, 2015 m. vasarą buvo įgyvendintas projektas „GoSmart“. Nuo to laiko skaitytojai gali pasiskolinti garsinių leidinių grotuvus ir mėgautis literatūros kūriniais namuose. Siekdama užtikrinti visapusišką paslaugų prieinamumą, Lietuvos aklųjų biblioteka užsiima ir edukacine veikla – konsultuoja ir moko kitų bibliotekų darbuotojus bei ugdo savo skaitytojų gebėjimus naudotis informacijos ir ryšio technologijomis.
R. Januševičienės teigimu, per 50 veiklos metų įgyvendinta daugybė sėkmingų projektų, tačiau iššūkių bibliotekai niekada netrūko. Jų yra ir dabar – šiuo metu trūksta įrangos mokymams, tokios kaip planšetės ir nešiojamieji kompiuteriai. Savanorių studijose taip pat reikėtų atnaujinti monitorius ir pasirūpinti garso izoliavimu bei patalpų šildymo ir vėdinimo įranga.
Veiklos jubiliejų lydi įvairūs renginiai
Per 50 veiklos metų įveikusi ilgą kelią gerinant aklųjų ir silpnaregių gyvenimo kokybę, savo veiklos jubiliejų biblioteka šiemet mini organizuodama įvairius renginius.
Vienas pirmųjų – praėjusią savaitę kartu su advokatės Redos Žabolienės kontora „Metida“ surengtas iškilmingas 50-mečio minėjimas, prie kurio organizavimo grafų Umiastovskių rūmuose prisidėjo ir Vilniaus klubas. Renginyje buvo pristatyta Lietuvos aklųjų bibliotekos gyvavimo istorija ir knygų akliesiems leidybos raida Lietuvoje. Renginio metu bibliotekos skaitytojai taip pat pristatė savo sėkmės istorijas, o žinias apie LAB buvo galima pasitikrinti specialioje viktorinoje. Jubiliejuje dalyvavo LAB ir jos skaitytojų bendruomenė bei Kultūros ministerijos atstovai. Advokatų kontoros vadovė Juozas Šalkauskė teigia, kad su biblioteka bendradarbiauja jau kelerius metus, o keli įmonės darbuotojai iki šiol yra bibliotekos savanoriais.
„Jau ne pirmus metus ieškome būdų, kaip bent maža dalimi prisidėti prie Lietuvos aklųjų bibliotekos veiklos ir suteikti aklųjų bendruomenei galimybę mėgautis ne tik literatūros, bet ir kultūros pasauliu. Norime kuo labiau prisidėti gerinant aklųjų ir silpnaregių gyvenimo kokybę, todėl šiemet kartu su biblioteka ieškosime būdų, kaip spręsti garsinių knygų ir kitos informacijos silpnaregiams prieinamumo problemas“, – teigia R. Žabolienė.
Šiemet Lietuvos aklųjų bibliotekos 50-ties veiklos metų sukaktį lydės ir kiti įsiminti renginiai. Vienas didžiausių – rudenį planuojama surengti tarptautinė konferencija, kurioje didžiausias dėmesys ir bus skiriamas autorių teisių ir informacijos prieinamumo problematikai.
