Į vasario 23 d. Jonavoje, Kultūros namuose Lietuvos pieno gamintojų asociacijos išplėstinį tarybos posėdį susirinko per 900 pienininkų iš visos Lietuvos. Posėdžiui pirmininkavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis pabrėžė, kad situacija pieno sektoriuje šiandien pasiekė kritinę ribą: 232 pieno ūkiai pasitraukė, per 16 tūkst. karvių parduota, kas laukia pieno gamintojų neaišku. Kaip kalbėjo J. Vilionis „ūkininkams valdininkai siūlo modernizuotis, tik neaišku kokiu būdu. Bepigu buvusiam Žemės ūkio ministrui, pasinaudojusiam parama ir įdiegusiam išmaniąją zootechniją už daugiau kaip 25 mln. litų. O ką daryti pienininkams? Sakiau ir sakysiu visiems biurokratams, kad jie turi dirbti mums – žmonėms, o ne mes jiems. Dar 2015 m. gruodžio 31 d. LR Premjeras žadėjo mažinti 1900 biurokratų, bet tikriausiai šis pažadas neištesėtas. Mes reikalausime, kad Žemės ūkio ministerijoje būtų 30 proc. mažinamas biurokratinis aparatas. Žemės ūkio ministerija 110 tūkst. sumažino finansavimą Žemės ūkio rūmams, dėl to, kad gauna ministerijai nepatinkančių rezoliucijų ir reikalavimų iš žemdirbių savivaldos. Gal Žemės ūkio ministerija tuos pinigus paskirstys ministerijai lojalioms organizacijoms? Kreipdamasis į Jus visus, kviečiu bendram darbui, pranešimų išklausymui ir atitinkamų sprendimų priėmimui“.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas dėkojo žemdirbiams už aktyvų dalyvavimą ir pabrėžė, jog šiandien pieno sektoriaus problema yra tokia skaudi, kad valdžia privalo išgirsti ir priimti atitinkamus sprendimus. Apgailėtina, kad šiandien Žemės ūkio ministerijoje bujoja principas „skaldyk ir valdyk“, o ką jau ir bekalbėti apie ministrės V. Baltraitienės požiūrį į žemdirbį, jei per spaudą (autoriaus pastaba: Lietuvos rytas, 2016-02-19) „skurstantys karvių savininkai“ vadinami „našta visiems mokesčių mokėtojams“. Žemdirbių savivalda – ne kas kita, kaip visi Jūs – žemdirbiai, kurių interesams ir atstovauja Žemės ūkio rūmai. Pastaruoju metu iš Žemės ūkio ministerijos gauname pasiūlymų, kad Žemės ūkio rūmai turi persitvarkyti, o gal persitvarkyti reikėtų pačiai Žemės ūkio ministerijai ? Linkiu konstruktyvių sprendimų ir sėkmingo darbo“ – kalbėjo A. Stančikas.
Susirinkusiems kalbėjęs Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, LPGA narys Bronius Markauskas apžvelgė pieno rinkos situaciją ir pažymėjo, jog šiandien žemdirbių kritika Vyriausybei, Seimo Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ministerijai yra pelnyta. Lietuvoje už pieną mokama kaina – mažiausia Europoje, o susidariusi krizinė situacija pieno sektoriuje gali užtrukti iki 2020 m., kas neigiamai palies ne tik Lietuvos pienininkystę, bet ir Lietuvos ekonomiką, ypač ekonominį kaimo vietovių gyvybingumą. B. Markauskas prisiminė, jog tokią situaciją jis prognozavo dar prieš panaikinant kvotas pienui, ir jau tada, Žemės ūkio ministerija buvo perspėta, kad šalies pieno sektorius nepasiruošęs pieno kvotų panaikinimui, tačiau ministerijos valdininkai į tai nereagavo. B. Markauskas pažymėjo, kad investuotas 1 euras į pieno sektorių, duoda 4 eurus grąžos. Tai klausimas, kodėl šiandien naikinamas šis sektorius? Šiandien, kai Europos Komisija kviečia šalis nares teikti siūlymus, gal iš Žemės ūkio ministrės išgirsime, ką žada siūlyti ŽŪM?
Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis apžvelgė ES ir pasaulio pieno rinkas. Svečias pažymėjo, kad ūkininkui pats svarbiausias dalykas – savarankiškumas, todėl kovoti dėl išlikimo yra būtina. O valstybė, matydama susidariusią problemą privalo reaguoti ir ją spręsti. Pieno sektoriaus krizę ES sukėlė pieno perprodukcija, kuri sudaro net 25 proc. Svečias pažymėjo, kad pieno gamybos kvotų panaikinimas – didelė klaida, padaryta ES politikų.
Iš ministrės V. Baltraitienės pienininkai taip ir neišgirdo ataskaitos, kokie konkretūs darbai buvo atlikti vykdant LPGA posėdžiuose priimtų rezoliucijų reikalavimus. Ministrė V. Baltraitienė informavo, kad pieno sektoriaus 2015 metų nuostoliams padengti iš ES prašoma 70 mln. Eurų, taip pat prašoma leidimo lanksčiau taikyti valstybės pagalbos priemones. Kaip pažymėjo ministrė, Briuselis nėra suinteresuotas gelbėti Lietuvos pieno sektoriaus. Pasak V. Baltraitienės yra 3 priežastys, įtakojusios krizę: kooperacijos nebuvimas, nesukurtas rizikos fondas ir nepasiruošta kvotų panaikinimui. Ministrė, smulkiesiems pieno gamintojams pasiūlė neparduoti pieno perdirbėjams, o patiems ūkyje perdirbti ir parduoti pieną turgeliuose. Toks ministrės siūlymas nesulaukė susirinkusiųjų palaikymo.
Pagal posėdžio darbotvarkę po ministrės V. Baltraitienės, ataskaitą turėjo pateikti Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius. Deja, pastarasis nepateikė jokios informacijos apie savo dalyvavimą ar nedalyvavimą posėdyje. Kaip pažymėjo J. Vilionis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas neatstovauja žemdirbių interesams, o iš minimo komiteto, kuriame yra 10 narių, posėdyje dalyvauja tik du: K. Starkevičius ir V. Kamblevičius.
Žemės ūkio kooperatyvo „PienasLT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas nuosekliai ir strategiškai pristatė kooperatyvo veiklos perspektyvą, pažymėdamas, kad ūkininkas yra ne tik pieno gamintojas, bet ir investuotojas, ir aktyvus visuomenės narys.
LPGA tarybos pirmininko pavaduotojas Vytautas Lekešys kritikavo Ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, įstatymą, kuris žalingas pieno gamintojams.
Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Remigijus Kelneris, įpareigotas J. Talmanto, informavo, kad LŪS pritaria Lietuvos pieno gamintojų asociacijos rezoliucijai. Ir pasiūlė pataisą, kad siūlyti 30 proc. sumažinti ne tik Žemės ūkio ministerijos, bet visų ministerijų valdininkų.
Kritikavo LRS Kaimo reikalų komitetą, kurio nariai išreiškė nepasitikėjimą kooperatyvo „Pienas LT“ iniciatyvai. „Sėdintis salėje V. Kamblevičius taip pat pasisakė prieš šį kooperatyvą“ – pažymėjo R. Kelneris.
Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ atstovas Jonas Kuzminskas kalbėjo apie žemdirbių pilietiškumą ir savarankiškumą.
Kalbėdama ūkininkė Adelė Adamomienė pažymėjo, kad didžiausia valdininkų klaida – perdirbėjų rėmimas be jokių įpareigojimų. Ūkininkė Audronė Miškinienė, piktinosi smulkiųjų ir vidutinių ūkių žlugdymu, ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nereagavimu į problemas. Ūkininkę ypač papiktino ministrės V. Baltraitienės kalbos, kad ūkiai turi stambėti. „Kodėl Lietuvoje griaunamas smulkus ūkis, gal jau gana tų bendrovių ir stambių ūkių? Juk kaime neliks darbo vietų? Ką tada veiksime? Tikriausiai šoksime ir dainuosime kaimo bendruomenėse“ – sakė A. Miškinienė.
Utenos r. ūkininkas Arūnas Kudrevičius ypač piktinosi Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus nedarbu ir ypač neigiamu požiūriu į ŽŪK „PienasLT“ veiklą. „Vietoj to, kad Komiteto pirmininkas paklaustų kuo gali padėti, jis „kiša pagalius į ratus“. Ministrė žadėjusi kooperatyvui 6 ml., po to – 4 mln., Tokie Seimo nariai turi trauktis“ – kalbėjo A. Kudrevičius.
Susirinkime taip pat pasisakė Rokiškio r. ūkininkė, kooperatyvo EKO-tikslas narė Dalia Lužienė, Raseinių r. ūkininkas Viktoras Ročka, Kaišiadorių r. ūkininkas Albinas Jusas.
Po B. Markausko perskaitytos atskiros rezoliucijos, posėdžio pirmininkas Jonas Vilionis pasiūlė susirinkusiems balsuoti už rezoliuciją atsistojant. Salė suūžė ir didžioji dauguma susirinkusiųjų savo atsistojimu pritarė rezoliucijos priėmimui, kurioje reikalaujama ministrės V. Baltraitienės atsistatydinimo.
Taip pat pienininkai nutarė, jei nebus įgyvendinami rezoliucijos reikalavimai, 2016 m. kovo 23 d., organizuoti mitingą prie Žemės ūkio ministerijos ir LR Seimo, o rajonuose – išeiti į kelius.
Tai, kad nuo 1988 metų tęsiasi kitatučių pirklių važinėjimas po Lietuvos kaimus ir supirknėjimas telikų, ir jų persintinėjimas į Izraelį, kalba apie JAV ir Izraelio, ES naikinamuosius Lietuvos pienininkytės planus, kuriems savo pasyvmu pritaria Lietuvos vyriausybė priekyje su Butkevičiumi ir su ministerais. Reikiia visus juos vyti tolyn nuo išdavikiško vadovavimo Lietuvos ūkiui.