„Vai toli girdėc, kur Marcinkonys gieda…“, – jau beveik keturiasdešimt penkerius metus dainuoja Marcinkonių folkloro ansamblis ir šio ansamblio „siela“ – dainingoji narė Juzė Česnulevičienė. Šiemet ji švenčia gražią sukaktį, tad ta proga Marcinkonyse buvo organizuotas jubiliejinis vakaras „Moteris, vainikuota liaudies daina ir šokiu“, kuriame jubiliatę pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Marcinkonių folkloro ansamblis, artimieji, į šventę susirinkę svečiai.
Šventę pradėjo dukra Angelė, sudainavusi pirmąją solinę mamos dainą „Išajau žalion girion riešutauc, pakraštėliais pauogauc…“. Ji mamai įteikė simbolinį duonos kepalą – didžiausią padėką už artimiesiems išdalintą meilę, dosnumą, už skalsią vaikystės duoną ir dainas, išmoktas rugiapjūtės metu, linkėjo ilgiausių metų, sveikatos, energijos ir dar ilgai nenulipti nuo scenos.
Jubiliatę dzūkiškai pasveikinęs Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sakė, kad Juzė Česnulevičienė – „neeilinis žmogus ir neeilinis talentas šitan slaunan kaiman. Ne cik balsinga, kruopšči meninykė, bet buvo ir energijos pilna miškų sodzyc, daržus augyc ir grikucius pjauc“. Meras pasidžiaugė, jog mažai Lietuvos žmonių jubiliatės nėra matę per televiziją dainuojančios, šokančios, pasakojančios, kad ji visada su atvira dzūkiška širdim ir geru žodžiu eina į žmones, todėl yra visų mylima ir gerbiama. Jis linkėjo, kad „Dievulis duot sveikatos ir optimizmo, kad balsas neprapult, kad dar tuoj balsu ne vienų kartų galėtūm šventėse pasdziaugc ir vieni kiciem gerų žodzį pasakyc“ ir padovanojo tautodailės meistro Algirdo Juškevičiaus sukurtą medinį angelą – kad saugotų namus ir jų šeimininkus, kad neštų laimę, bei įteikė padėkos raštą. Rajono vadovas taip pat paminėjo, jog šis vakaras – labai gera proga ir jubiliatei, ir visiems ansamblio dalyviams padėkoti už didelį indėlį į mūsų etnokultūros paveldo puoselėjimą, už tuos įspūdingus koncertus, kuriuose jie, aukodami savo laiką, dažnai dalyvauja ir džiugina klausytojus.
Šventėje dalyvavusi Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Svirskienė padėkojo jubiliatei už Varėnos krašto garsinimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Marcinkonių folkloro ansamblio vadovė Rimutė Avižinienė ansamblio vardu linkėjo jai sveikatos, saulėtų dienų, sielos stiprybės, o ansambliečiai sudainavo ne vieną šimtą kartų drauge dainuotą dainą „Vai seniai seniai pas motulį buvau, vai ir užžėlė ciej vieši kelaliai žaliu vejali…“.
„Tokių žmonių, kaip Juzė ir jos vyras Stasys, dėka Marcinkonių kaimas yra garsus ir žinomas visoje Lietuvoje. Ačiū Jums“, – dėkojo Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška.Jubiliejine juosta apjuosta, vainiku vainikuota jubiliatė džiaugėsi net sapnuoti nesapnavusi, jog gali būti šitaip pagerbta. Šventę papuošė gražiausias gyvenimo ir koncertų akimirkas liudijančios šeimos nuotraukos, Juzės audimai.
Jubiliatę pasveikino Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtos rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius, Seimo narys Vidas Mikalauskas, artimieji ir šeimos draugai. Po gražių sveikinimo kalbų šventėje dar ilgai netilo dzūkiškos dainos, kurias keitė įdomiausi ansambliečių pasakojimai, prisiminimai ir įvairūs nutikimai. Su jubiliate ne vienas liaudiškas šokis buvo sušoktas: juk tiek daug kartu marcinkoniškiai koncertavo, keliavo, tad ir prisiminti yra ką.
Juzė Česnulevičienė kartu su vyru Stanislovu žinomi visame Varėnos krašte. Per dainas, dzūkiškų tradicijų puoselėjimą, dzūkišką nuoširdumą ir vaišingumą suradę takelį į žmonių širdis Česnulevičiai gali didžiuotis, kad yra mylimi visur. Tokius juos pažįsta ir marcinkoniškiai – nuolat linksmai nusiteikusią Juzę ir šmaikštųjį, subtilaus humoro nestokojantį Stasį. Gera nuotaika taip ir sklando jų namelyje – tikroje dainų jūroje – kvepiančiame Juziulės keptomis grikinėmis „babkomis“, „ausytėmis“ su grybais ir kitais dzūkiškais skanėstais.
Juzė kaip šiandien prisimena ir su visomis smulkmenomis pasakoja apie savo jaunystę. Nelengva ji buvusi: „Augom pas tėvulius penkiese, dar keturi maži mirė“. Teko daug ir sunkiai dirbti. Jauna pradėjo verpti ir austi, dar prieš ištekėdama tris rietimus drobės buvo išsiaudusi. Juzė Dievui vis dėkoja už gerą balsą, gerą atmintį ir linksmumą.
„Viso būna tan gyveniman, ale visa po kojom mini ir aini, gyveni. Būna kap kadu negerai, širdzį kap raplėm spaudzia, ale neduodzi valios ašarom“, – graži dzūkiška šneka pasakoja Juzė. Tuomet prabyla širdis dainom, tom senovinėm, dar iš bobulės ar mamulės išmoktom, kurias dainuoja kiek save atsimena. Apie siratėlės sunkių dalių, kitus vargus. Kiek dainų Juzė žinanti, net pati negali suskaičiuot. Daug, labai daug. Jau keturiasdešimt penktus metus abu su Stasiu Marcinkonių etnografiniame ansamblyje dainuoja, o kokį smagų kadrilių tik abu moka sušokti! Marcinkonių folkloro ansamblyje, bažnyčios chore, šermenyse abu irgi nepakeičiami giesmininkai. Visas jų gyvenimas susijęs su liaudiškomis dainomis, senovinių dzūkų tradicijų puoselėjimu. Senovinių dzūkiškų dainų, kurias su ansambliečiais dainuoja jubiliatė Juzė Česnulevičienė, klausė ne tik Marcinkonyse, Varėnos krašte, Dzūkijoje ar Lietuvoje. Marcinkonių kaimo dainorėlių melodijos skambėjo ir kitose šalyse, net už Atlanto.
Juzės Česnulevičienės nuopelnai yra įvertinti daugybe garbingų apdovanojimų. Vienas iš paskutiniųjų – praėjusių metų pabaigoje Etnografinių regionų metų baigiamajame renginyje, vykusiame Vilniaus rotušėje, Juzefa ir Stanislovas Česnulevičiai buvo apdovanoti Etninės kultūros globos tarybos padėkos raštu už nuopelnus Dzūkijos (Dainavos) kraštui.
Juzė pasakoja, kad visą gyvenimą daug dirbo: Stasys eiguliavo, o ji sodino mišką, drauge su juo grybavo, uogavo, net Baltarusijoj rovė „lapelius“ (meškauogių lapus). Neužgyveno kažin kokio turto, bet „ai, argi turtai gyvenime svarbiausia“. Česnulevičiams – tikrai ne. Jiems didžiausia vertybė – dainų kupinas gyvenimas ir artimųjų pagarba. „Graži, oi, graži buvo jaunystėj Juziulė – ilgaplaukė skambiabalsė linksmuolė iš Janulių kampo“, – prisimena Stanislovas. „Tokių gražių Marcinkonyse gal nė nebuvo“, – svarsto šelmiškai šypsodamasis. Ir nusikvatoja Juziulė savo užkrečiamu juoku, ir, rodos, nebuvo sunkumų jos gyvenime. Vien džiaugsmai, kuriuos išlieja jautriausias sielos stygas užgaunančiomis dainomis.
