Gruodžio 27 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje buvo švenčiama blukio deginimo šventė. Pernai visuomeninko Jono Sabecko pastangomis atgaivintas senovinis Kalėdų paprotys, šįmet į muziejų vėl sutraukė būrį blukio degintojų.
Pagal senuosius lietuviškus papročius vienas svarbiausių Kalėdų šventės ženklų buvo didžioji kaladė, žemaičių dar vadinama blukiu, o aukštaičių – ugnies mituliu. Tikėta, kad jai galima perduoti visas savo negandas ir pykčius. Tai buvo daroma trankant per blukį lazda ir galvojant apie tai, kas neišsipildė, kas mus trikdo ir pykdo.
Grupelė vyrų – blukvilkių, apeigas pradėjo nuo muziejaus miestelio. Čia svečius pasitiko gyvūnais persirengęs folklorinis ansamblis, kuris giesmėmis lydėjo po sodybas tempiamą blukį. Šventės dalyviai lazdomis tvojo per blukį perduodami per visus metus prisikaupusias savo negandas, pykčius ir nelaimės.
Keliose sodybose blukvilkius pasitiko šeimininkai, kurie atsidėkodami už sveikinimus ir linkėjimus visus vaišino pyragais. Blukis, pertemptas per visą Žematijos regioną, buvo sudegintas – kartu sudegintos ir jame slypinčios blogybės ir nepritekliai, išlaisvinta gausa ir šviesa.
Čia pat visi prie laužo dainavo, šoko ir vaišinosi šeimininkių pagamintu gardžiu avienos troškiniu bei vaišinosi žolelių arbata. Mažieji šventės dalyviai turėjo puikią proga pajodinėti muziejaus arkliukais bei pažaisti kaimiškus jaunimo žaidimus.
