Vilniaus meras Remigijus Šimašius dovanų iš Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo Kalėdinių dovanų sulaukė degtinės „Putinka“ butelio.
„Rusijos ambasadorius atsiuntė kalėdinių dovanų. Čia toks politinis alkotrolinimas, kaip suprantu… Tai dabar ir galvoju, ką su tuo buteliu daryti – tiesiog grąžinti, ar padaryti aukcioną, o pinigus paskirti kenčiantiems nuo politinės priespaudos Rusijoje. Gal patarsit?“ – rašoma Vilniaus mero pranešime.
Meras teigia kartu su buteliu gavęs ir ambasadoriaus rašytą atvirlaiškį, tačiau platesnių komentarų apie dovaną jame nebuvo.
Liepą Rusijos ambasadorius A.Udalcovas susitikęs su meru, pasiūlė jam atvykti į Krymą – tuomet R. Šimašius atkirto, kad mielai atvyks, tik kai sulauks Ukrainos ambasadoriaus kvietimo.
prašau šią bjaurastį (jos alko-atvaizdą) iš Alko.lt nedelsiant nušalint;
dėl žioplų, netgi visiškų žioplių (svaigalų ėmimo-davimo=”do/vanojimo”
klausime) ir mero, ir ambasadoriaus žiniasklaida neatsako; žioplam ir neryžtingam
l i b e r-aliam merui tik vien tokiu “butelynu” prie Vilniaus vamzdyno “pasididžiavimo”
donskiškai-paminkliškai didžiuotis belieka. Tyliai tuščiais (ar pilnais, kaip “Stalinskaya
vodka” per kurią A.Merkel Taikos premijavimas nobelinis užkardytu tapęs) butelukais
apstatykim, – ryžtą “merinį” paskatinkim, kad iš politinės komos rastų išetį.
Lietuva visiškoje komoje, – po 2014-01-24 Konstitucijos atstaymo iš pašeidimų
“sabatauskininkų” 2006 m. pridirbtų. nedarykime iš savęs, iš Alko, manęs, Tavęs
komedijų čia.
Na, – du žiopliai, tegu ima ir aiškinasi, kuris alko-žioplėlesnis (nuovokos svaigalų PASKIRTYJE
v ie t o s e: “na meste”).
Jei kada tai pvz. ties Pabaisku retokai blaiviam stovy buvodavęs Švitrigaia gavo “į kaulus”,
tai dar nereiškia, kad Kulikovo mūšį iki tol kiti už mus laimėję buvo (kas vis slepiama), iki
pat keršto 1382 m. po mūsų pergalės ginamo Maskvos kremliaus įgūlos vadą kunigaikštį
Astiejų (Ostej) totoriams nugalabijus ir ligi pat dabartinių “draugysčių” laikų iš Maskvos
lietuviškosios gynybos įgūlas išginus…
Apdairiau vertėtų su svaigalų-rūkalų-kvaišalų viešinimu, – Alkas.lt regis ne okupuotoji
(grupuotės) reklaminių “įplaukų rėmėjais” plovykla, – kaip šlovingai valdiškoji LRT
“be reklamos” vis eterį rĖMEJAIS užkaišinėdama.
Tad ir šnapso etiketę “užkišinėt” visiem ant parodos ne ETIKetas 🙂
“Vilniaus meras Remigijus Šimašius dovanų iš Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo Kalėdinių dovanų sulaukė…”
…
rašykit, šaipykitės (jei jau taip maga ČIA) iš abiejų: ėmiadavių žioplumo, ir žiū
– sulaukt valandos netruksim, – tai dinamito dėžę kokią, tai bombonešio karkasą,
tanko vamzdžio nuopjovą pakiš… “imkit žiopliai neraliuoti”…
ir pildysis:
“Tokata ir fuga be alginos”
švenčiate jūs žiopliai savo žioplą šventę
sukrovėte savo urvelyje rankdarbių krūvą
na ir kam gi žiopliai jūs raudate anapusio
nėra to jūsų anapusio ir neklauskite
kas daugiau yra primezgėte žiopliai
savo servetėlių ir tylėkite
ir švęskite žiopliai savo žioplą šventę
karpykite snaigeles iš popieriaus
skambinkite viens kitam telefonu
kad praneštumėte dienos naujienas
nes didi netvarka pasidarė jūsų urvelyje
ir ko ten tik nėra viską jūs turite
ir protą ir sąžinę ir šeimyninius santykius
metų laikai keičiasi jūsų urvelyje
dienos ten keičiasi ir naktys
raudate jūs žiopliai ir patys keičiatės
anksčiau išgerdavot per savo žioplą šventę
ir dabar išgeriat per savo žioplą šventę
ir mąstot apie savo urvelio laikinumą
žiopliai neraliuoti nesgi jums gaila
atviručių gimtadienio proga ir stalo įrankių
begėdiškai įjunkot į vegetarinį maistą
žvalgotės žiopliai į debesį ir atrajojat
bet sakau jums nėra to jūsų anapusio
švęskite žiopliai išgerkite dar kartą
ir dar kartą išgerkite ir aš išgersiu
su jūsų žiopla kompanija už jūsų rankdarbius
paskui eisime prie urvelio slenksčio žiūrėti
to jūsų debesio ir skambinsime telefonu
ir kursime šeimas ir dar kartą išgersime
ir karpysime snaigeles manikiūrinėmis žirklutėmis
ir keisis metų laikai ir jūs mane sveikinsite
gimtadienio proga ir išgersim žiopliai
dar kartą ir jūs nebeklausinėsite
žiopliai apie mano anapusį
švęsime mes žiopliai mūsų žioplą šventę
primegsiu aš jums servetėlių ir tylėsiu
ir niekada nebesužinosite žiopliai
niekada žiopliai net nenutuoksite
už ką mes išgersime dar vienąkart
Leščinskas, Liutauras.
Neišlikę bukeliados fragmentai: …..Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1995.”
tad,
“meniška uždangėlė dovanėlei” …būtina, – čia ALK.LT, bent
iki virš pusės, “gėdai” pri(si)dengt.
GĖDA, – “žiolys žiopliui dovanojo” , – Alkas: viešai minavojo!
Gėda
(ne “stalinskaya bent”) 🙁