Pagal 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą Lietuva turi iki 2020 metų pasiekti, kad 23 proc. šalyje suvartojamos elektros sudarytų energija, gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Vienas tokių šaltinių yra vėjas. O vėjo energetika yra viena pigiausiai elektrą generuojančių energetikos šakų Lietuvoje.
Per pirmąjį šių metų pusmetį vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 297,5 (GWh), arba 10,7 proc. daugiau elektros nei per tą patį 2014 m. laikotarpį (atitinkamai 268,8 GWh). Tai sudarė beveik penktadalį (19 proc.) visos šalyje pagamintos elektros.
Pagal Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos kvietimą dėl klimato kaitos specialiosios programos, UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ įgyvendino projektą „8–30 kW galingumo vertikalios ašies mažų vėjo greičių jėgainės sukūrimo taikomoji studija“. Studijoje išanalizuotos mažosios vėjo energetikos plėtros galimybės, vėjo jėgainių techninės charakteristikos, pateikiami mentės ir generatoriaus projektavimo, gamybos ir bandymų rezultatai.
Įgyvendinat projektą buvo parinkti vėjaračio parametrai, atlikta vėjo jėgainės techninių charakteristikų analizė. Projektuojant eksperimentinę mentę, išanalizavus kitose vėjo jėgainėse naudojamus profilius ir jų charakteristikas, atlikus palyginimus, buvo pasirinktas aerodinaminis profilis LAK – VAWT. Po to buvo parinkti vėjaračio profiliai, suskaičiuotas menčių su VAWT profiliu galingumas.
Vėjo jėgainė pradėtų gaminti elektros energiją pučiant 2 m/s vėjui, o efektyviai dirbtų iki 16 m/s.
Tyrimo rezultatai parodė, kad jėgainė didžiausią galingumą išvystys su LAK- VAWT profilio mentėmis, – sakė UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ generalinis direktorius Vytautas Mačiulis.
Pasak direktoriaus, atlikus eksperimentinių plyšinio sparno menčių kūrimo darbus, jų bandymus, buvo sukaupta duomenų apie šio sparno aerodinamines savybes ir sugebėjimą išnaudoti vėjo energiją, paverčiant ją į elektros energiją. Palyginus šiuos teorinius duomenis su veikiančių vėjo jėgainių parametrais, galime patvirtinti, kad įmonėje kuriama eksperimentinė vėjo jėgainė su plyšiniu sparnu turėtų būti efektyvesnė už visas žinomas vėjo jėgaines.
Efektyvumo rodiklis bus žinomas pagaminus, sumontavus ir išbandžius realiai veikiantį eksperimentinį modelį.