Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), per metus atlikęs keliolika tyrimų, spalio 14 d. renginyje „Mokslas ir studijos Lietuvoje: žvelgiantiems giliau” pristatė permainas, šiandien reikalingas mokslui ir studijoms Lietuvoje.
„Silpniausia vieta – mokslo ir studijų valdymas, siekiant atliepti besikeičiančius darbo rinkos ir visuomenės poreikius. Taip pat reikia rasti būdus kaip užtikrinti mokslo ir studijų kokybę bei konkurencingumą tarptautiniu lygiu,“ – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu mokslo ir studijų tinklas Lietuvoje veikia neefektyviai. „Nors studentų skaičius mažėja, tačiau universitetų ir kolegijų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius auga, net kai dalyje iš jų yra mažiau nei dešimt studentų. Neefektyviai išnaudojamas ir finansavimas, skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Dar vienas svarbus kylantis iššūkis – mokslinių tyrimų finansavimas tampa labai priklausomu nuo Europos Sąjungos paramos“, – stiprėjančias tendencijas įvardino MOSTA vadovė.
Pasak Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, tokie tyrimai ir jų rezultatai naudingi priimant sprendimus.
„Viešojoje erdvėje girdime daug nuomonių, bet atliekami tyrimai parodo faktus ir tendencijas. Skaudulių tikrai yra. Ką mes galime padaryti, kad pradėtume juos gydyti? Pirmiausia, kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir galvoti, ką jis pats gali padaryti“, – spaudos konferencijoje sakė Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
MOSTA ekspertai taip pat akcentuoja žemą Lietuvos mokslo ir studijų tarptautiškumą – rengiama mažai publikacijų su užsienio tyrėjais, dažniau teikiamos paraiškas nacionaliniam, o ne tarptautiniam konkursiniam finansavimui gauti. Didelė Lietuvos piliečių dalis siekia aukštojo mokslo užsienyje, o užsienio studentams ir dėstytojams Lietuva nėra patraukli.
Vienas iš šiuo metu labiausiai diskutuojamų klausimų, kad į aukštąsias mokyklas ateina netinkamai tam pasirengę studentai. Skirtumai ypač ryškūs tarp studijuojančių valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. 2015 m. mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88, valstybės nefinansuojamose vietose – 0,34.
Šiais metais MOSTA atliktas absolventų stebėsenos tyrimas atskleidė, kad nors dauguma absolventų įsidarbina, didelė dalis jų dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Ši problema, kad absolventų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių, dažnai įvardinama tarptautinėse rekomendacijose Lietuvai.
„Tačiau mūsų darbas – ne tik analizuoti faktus ir informaciją. Mes taip pat kuriame ir platformą diskusijai. Tikiu, kad kartu susirinkusi akademinė bendruomenė, verslininkai, sprendimų priėmėjai gali rasti sprendimus šiems kylantiems iššūkiams“, – sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.
Citata: “Tikiu, kad kartu susirinkusi akademinė bendruomenė, verslininkai, sprendimų priėmėjai gali rasti sprendimus šiems kylantiems iššūkiams“, – sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.”
Niekaip nesuprantama, kam gi yra reikalinga toji beteise akademine bendruomene, ko cia galima tiketis is ala “verslininku”, kaip tam yra galingiausi is galingiausiuju…”sprendimu priemejai”! Ir tu man sugalvok tokia kategorija… “sprendimu priemejai”! Siame straipsnelyje visos bedos ir atejo is tu “sprendimu priemeju”, kurie jau ketvirti amziaus vis priimineja sprendimus ir galo nematyti. Dabar universitetu per daug….. na tai juos sujungs… tai ar nuo to sumazes? PADIDES! Vietoj to, kad butu konkurencija jos neliks, o aptarnaujancios administracijos isaugs! Nes kitaip “sprendimu priemejams” butu visai nenaudinga! Butent “sprendimu priemejams” ir nenaudinga tureti akademine bendruomene su teisemis! Beteise geriau valdomi ir tyli zemiau zoles. Pasirodo, kad ne akademine bendruomene sprendzia kaip turi buti universitetuose, o kazkokia klerke is ministerijos! – sprendimu priemejai! Absurdo teatras.