Šių metų birželio 23 d. Lietuvos Respubliko Seime buvo priimtos LR bausmių vykdymo kodekso įstatymo pataisos. Pasak Teisingumo ministro Juozo Bernatonio, jomis siekiama įgyvendinti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas. Taip pat įtvirtinti laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų integracijos į visuomenę planavimo sistemą.
Dauguma šių pataisų yra reikalingos ir naudingos. Tačiau yra tokių, kurios prasilenkia su rekomendacijomis ir resocializavimu, o tai kelia susirūpinimą dėl ateityje galimų neigiamų pasekmių. Nuteistieji yra nepatenkinti priimtomis pataisomis, todėl parašė peticiją, kurioje prašoma, kad nuteistiesiems netrumpintų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų trukmės su artimaisiais; nedraustų ilgalaikių pasimatymų metu susitikti su vaikais, tėvais ar kitais šeimos nariais. Naujame įstatyme galima susitikti tik su žmona ar sugyventine. Taip pat nevaržytų rūkymo laisvės; neribotų apsipirkimo sumos įkalinimo įstaigoje esančioje parduotuje iki 114 Eurų per mėnesį, nes kai kurie rūkantieji išleidžia vien tik rūkymui 80 Eurų per mėnesį. Peticijoje pateikta ir daugiau pastabų susijusių su naujomis pataisomis, su kuriomis nesutinka nuteistieji. Jie neprašo kažko naujo, o tik tai to, kas buvo prieš tai galiojančiame bausmių vykdymo kodekse.
Kaip teigia projekto rengėjai, šių pataisų esmė buvo atsižvelgti į rekomendacijas ir labiau resocializuoti nuteistuosius. Akivaizdu, kad projekto rengėjams ne viskas pavyko, kaip patys to tikėjosi. Jau dabar matomos minėtų pakeitimų neigiamos pasekmės. Nuo rugsėjo 1 d. iki 14 d. badavo daugiau nei pusė visų nuteistųjų, o nuo rugsėjo 4 d. nuteistieji įkalinimo įstaigose masiškai pradėjo pjaustytis rankų venas. Kas bus toliau?!
Įkalinimo įstaigos vykdo prevencines programas nuteistiesiems, kuriems lieka pusė metų iki išėjimo į laivę. Programos tikslas resocializuoti nuteistąjį, kad išėjęs į laisvę jis galėtų lengviau integruotis į visuomenę. Tokios prevencinės programos yra mažai naudingos, kadangi dėl dabartinių pataisų nuteistasis supamas neigiamų jausmų ir emocijų jaučiasi labiau izoliuotas nuo visuomenės, kas vėliau sunkina adaptaciją išėjus į laisvę. Seimas priimdamas šias pataisas baudžia ne tik nuteistuosius, bet tuo pačiu ir jų artimuosius. Taigi, kyla klausimas, koks yra įkalinimo įstaigų tikslas – socialiai reabilituoti nuteistuosius ar stiprinti juose nepasitenkinimą ir pyktį?
Jei šios klaidos nebus ištaisytos, jos turės neigiamą įtaką mažinant nusikalstamumą tarp asmenų, kurie atlikę paskirtą bausmę palieka įkalinimo įstaigas. Šiai dienai dažnas jų dėl prarastų savybių, tokių kaip gailesčio, užuojautos, pakantumo ar tinkamo bendravimo, sunkiai adaptuojasi šiuolaikinėje visuomenėje.
Autorius yra teisės psichologas
KALINIAI PAS MANE DIRBTU 20 H/PER PARA IR NETURETU LAIKO NEI RUKYT NEI RANKU PJAUSTYTIS.
Man pasirodė keistas šio straipsnio turinys ir visai prie jo nepriderintas pavadinimas, vos ne išaukštinantis nuteistuosius. Kodėl žmonės buvo nuteisti, ir ką jie veikia įkalinimo įstaigose? Kažkodėl autorius tai nepaaiškina, o iš jo galima suprasti, kad įkalintieji ten tiesiog poilsiauja ir apmąsto savo gražų gyvenimą. Aš manau, kad įkalinimo įstaigoje jie atsidūrė padarę nusikaltimą, ir ten atlieka bausmę. Kadangi kai kurie jų neapgailestauja padarę nusikaltimus, o puoselėja savo blogus įpročius (įsigyja neleidžiamų turėti daiktų, kvaišalų, rūko, tyčiojasi iš silpnesnių, mušasi ir “masiškai pradėjo pjaustytis rankų venas”, todėl aišku kas bus kai jie “atlikę paskirtą bausmę palieka įkalinimo įstaigas”. Todėl įkalinimo įstaigose reikėtų neleisti rūkyti, o tuos, kurie nusižengia nustatytai tvarkai, papildomai bausti laisvės atėmimu, o tuos kurie save žaloja- perkelti į psichiatrinę ligoninę, kad įvertinti jų veiksnumą. Autorius retoriškai klausia- “Kas bus toliau?!”. O toliau bus dar gražiau, nes dalis jų grįžta atgalios, kur sudaromos šiltnamio sąlygos- įkalinimo įstaigose tuokiasi, įstoja į aukštąsias mokyklas ir baigia studijas. O nusikaltimų nepadarę piliečiai dažnai neturi net tokio maisto, kurį atmeta įkalintieji, ir nepajėgia susimokėti už mokslą. Tai gal dėl to, pagal autorių, “Valstybė skatina nusikalstamumo augimą”
Labai neatsargiai ir neteisingai vartojamas žodis “Valstybė”.Valstybė-tai aš ,tu, jie-tai yra Lietuvos piliečiai.Labai dažnai žurnalistai ir politologai,straipsnių autoriai valdžią painioja su valstybe.Mano manymu tai yra neteisinga.