Keliautoja Seda Bukauskienė galėtų būti pavyzdys visoms mamytėms, dėl kūdikių atsisakančioms savo pomėgių. Pasaulį išvydusi trečioji dukrelė Mėta ne tik nesujaukė moters ir visos šeimos pamėgto kelionių ritmo, bet ir suteikė naujų spalvų.
Pažintis Kopetdago kalnuose
Vos sulaukusi penkių dienų Mėta jau keliavo su mama patogioje nešynėje Neries regioninio parko sveikatingumo trasa. Po kelių mėnesių mažoji jau krykštė burlentėje įtaisytoje kėdutėje, šypsodamasi irkluojančiai mamai. Sulaukusi pusės metų drauge su mama išbandė ir slides.
Mažosios Mėtos Bukauskaitės tėveliai Seda ir Vytautas susipažino taip pat kelionėje – Kopetdago kalnuose, Sedos prisiminimuose išliko nuostabaus grožio priekalnėse augusios tulpės. Sportiška Lietuvos turizmo rinktinės narė, studijuojanti Vilniaus universitete geografiją, iš karto patraukė mokslus Vilniaus inžinerinės statybos institute (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas – red.) krimtusio ir apie gamtininko specialybę svajojusio Vytauto dėmesį. Sedos ištvermė iš tiesų galėjo stebinti kiekvieną – ji nebijojo sunkumų, ištverdavo ilgą kopimą į kalnus, šaltas dykumos naktis ir keliasdešimties laipsnių karštį, vandens stygių. Niekada nelankiusi jokių treniruočių, Seda buvo nuolatinė visų studentų spartakiadų dalyvė – slidinėjo, ėjo į turistinius žygius, propagavo orientacinį sportą. Kaime gimusi ir su vyresniais broliais augusi mažoji Seda nuo pat vaikystės stengėsi prilygti žaidimų draugams, kad jie priimtų ją į savo būrį. Ištvermės reikalaujančiose kelionėse po Rusijos platybes vienas kitą atradę Vytautas ir Seda suprato, kad jei išlaikė išbandymą kalnais, vadinasi, gali būti kartu.
Visur su vaikais
Jauna šeima susilaukė Mykolo ir Miglės, po ilgesnės pertraukos – Mėtos. „Kiekvieną savaitgalį su vaikais keliaudavome baidarėmis, dviračiais, kurie aprūpinti mažomis kėdutėmis, – pasakojo Seda. – Mažoji Mėta buvo vos pusantro mėnesio, kai pirmą kartą plaukė su mumis baidare. Kelionės dviračiu nešynėje jai tapo kasdienybe.“
Būtent motinystės atostogos yra pats geriausias laikas keliauti su vaikais – už mažuosius, nesulaukusius dvejų metukų, nereikia mokėti ir perkant skrydžius, ir viešbučiuose. „Jei pati maitini, kelionėje daug paprasčiau, – teigė Seda. – Niekada nejaučiau įtampos keliaudama viena su vaikais, tiesa, gal ją jaučia aplinkiniai, matydami keliaujančius tokio amžiaus vaikus, tačiau daugelis jų vėliau stebisi, kodėl neišbandė to patys.“
Sėdėti su vaiku namuose, Sedos nuomone, – neteisinga pozicija, nereikia jų daryti „patalinukais“. „Mūsų visi vaikai augo kaip „maugliukai“, visuomet kartu, šalia, o pamiegoti gali ir glėbyje. Kam atsisakyti pomėgio dėl vaiko, jei gali viską daryti su juo ir nejausti, kad laikas bėga pro šalį. Niekam negaliu patikėti savo vaikų, man ramiau, kai jie su manimi“, – teigė Seda.
Jauniausia Lietuvos alpinistė
Toks gyvenimo būdas davė ir dividendų: vaikai niekada nesirgo, o mažoji Mėta net nežino, kas yra sloga. „Keliaudami vaikai užsigrūdina, sirgti kelionėje neturi kada, jie bendrauja su kitais, – pasakojo Seda. – Visose mano aplankytose šalyse buvau kartu su vaikais – Filipinuose, Indonezijoje, Indijoje, Afrikoje. Buvome nusiteikę nesirgti, nebijojome ligų, tad taip ir atsitiko. Ragavome gatvėse spaudžiamas sultis iš cukranendrių, gėrėme kokoso sultis, valgėme vaisius, tačiau natūralus imunitetas mus saugojo.“
Būdama metų ir devynių mėnesių Mėta įkopė į aukščiausią Filipinų Apo vulkaną, kurio aukštis – 2 954 m. „Kai kopėme į kalną, vaikas bėgo pirmas. Kadangi Mėtos žingsnelis trumpas, jai nebuvo sunku, greičiau smagu, – pripažino Seda. – Ir apskritai ji labai mikli, pro visas medžių užvartas džiunglėse pralįsdavusi pirmoji.“ Tuomet lipant į kalną keliautojus lydėjusi saulė staigiai pasislėpė, pradėjo merkti lietus, dangus pajuodo. Alpinistams teko iškęsti šaltą nakvynę, tačiau Mėtai tai buvo nė motais – šalia mamos ji jautėsi puikiai, ryte prabudo išsimiegojusi ir linksma.
Trečiąjį savo gimtadienį Mėta šventė Maroke, ant 4,2 km Atlaso kalnyno Tubkalio viršūnės. Linksmai mergytei viskas buvo įdomu, ji tiesiog užbombardavo tėvelius klausimais. Taip pat mažoji džiūgavo užkopusi ant veikiančio Stromboli ugnikalnio Sicilijoje, nors jis iš visų pusių spjaudėsi liepsnomis.
„Labiausiai mėgstu salas, kalnus, todėl Indonezijoje, Filipinuose, Andamanų salose negulinėjome paplūdimiuose, o lipome į vulkanus. Nemažai jų – veikiantys, karštis pulsuoja iš visų pusių, – sakė Seda. – Mažajai Mėtai tai – akivaizdžios geografijos paskaitos, jos lava neišgąsdino, o tik sukėlė susidomėjimą.“ Paprastai kelionę patyrę alpinistai ir keliautojai S.ir V.Bukauskai planuoja keletą mėnesių, pasiruošimas reikalauja daug jėgų, energijos, derinimo. „Paruošti pažintinę kelionę – iš tiesų sudėtinga, – pripažino Seda. – Juk keliauji po nuošalias vietas, kartais kupinas pavojų.“
Mažoji Mėta, Lietuvos rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ duomenimis, pripažinta jauniausia Lietuvos alpiniste.
Geroji jungtis
Mama Seda pripažįsta nejaučianti baimės, kad su mažąja gali kas nors nutikti. Vaikai, pasak jos, nuovokūs ir puikiai jaučia aplinką. Kartą Filipinuose, Maniloje, Mėta pradėjo žaisti su tenykščiais vaikais didžiulėje žmonių pilnoje aikštėje. Tėvai susirūpino, kad tokioje žmonių gausybėje kas nors nesutryptų mergaitės. Tačiau simpatiški šokoladiniai vaikučiai patys labai saugojo mažylę, kartkartėmis atvesdami ir parodydami tėvams, kad ji jaučiasi sveika ir linksma.
Netruko išryškėti ir kiti keliavimo kartu su Mėta privalumai – mažoji labai palengvina bendravimą su kitos kultūros ar šalies žmonėmis, nes pati yra labai smalsi ir draugiška. Ypač greitai susidraugauja su vaikais – taip atsitiko ir Bukauskų aplankytoje laukinėje gentyje, kur mažoji mergytė tapo mažu stebukliuku visiems gentainiams.
Kelionėje po Jemeną mažoji Mėta buvo ta geroji jungtis, kuri vienijo ir jungė visą grupelę su vietiniais. Ji susidraugavo ir su kelionės ginkluotu palydovu. Įprasta, kad šioje šalyje, kuri laikoma ne itin saugi, turistus lydi ginkluotas sargybinis. Baltaplaukė lietuvė mergaitė šioje šalyje sulaukė labai daug dėmesio. Ją kalbindamos arabės net hidžabus nusiimdavo – labai norėdavo paliesti baltą vaiką. Vietiniai tamsiaplaukiai, kaitrios saulės nurusvinti vaikai apstodavo Mėtą ratu, netrukus visi jau žaisdavo kartu.
Gyvenimas natūralioje aplinkoje
„Išsipildė visos mano svajonės, kurias puoselėjau vaikystėje, – prisipažino Seda. – Kelionėse aš gyvenu atskirą gyvenimą. Džiugu, kad su manimi kelionėse būna vaikai.
Be kelionių, šeima mėgsta judrų gyvenimo būdą, gyvena sode, apsupti gamtos. „Daržovių užsiauginu pati, remiuosi natūraliosios žemdirbystės pagrindais. Tai – labai paprasta. Nešioji ne iš daržo, bet krauni į jį, apmulčiuoji augalus, jie pasitręšia, daug geriau auga nei išravėti, – sakė Seda.– Pas mus yra gyvūnėlių, nes Mėtai reikia gyvų žaislų, ji juos saugo, jais rūpinasi.“
„Vaikus grūdinau nuo pat kūdikystės. Visi plaukiojo baseine, – vaikų auginimo receptais dalijosi Seda. – Vanduo – tai puikus grūdinimas.“
Natūralus gyvenimo būdas, kelionės, buvimas drauge labai suartino visą šeimą: tėvų ryšys su vyresniaisiais – labai gilus, visas atostogas jie stengiasi praleisti kartu.
