Nukritusiame lėktuve An-2 buvo visa reikalinga gelbėjimosi įranga

„Klaipėdos avialinijų“ atstovai pareiškė, kad Baltijos jūroje nuskendusiame „An-2“ lėktuve buvo reikiama gelbėjimosi įranga: gelbėjimosi liemenės ir plaustas, – rašoma UAB „Klaipėdos avialinijos“ išplatintame pranešime spaudai.

Skelbiame visą šio pranešimo tekstą:

Gegužės 16 d. į Baltijos jūrą, likus maždaug 100 km iki Lietuvos krantų, avariniu būdu leidosi „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2, kurį pilotavo Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Be žinios dingo – dar vis negalime ir nenorime ištarti žodžio „žuvo” – mūsų bendradarbiai, kolegos, draugai.

Adolfas ir Alvydas – vieni labiausiai patyrusių lakūnų Lietuvoje ir vieni labiausiai gerbiamų An-2 pilotų pasaulyje, ore praleidę tūkstančius valandų, matę patyrę pačių įvairiausių išbandymų. Tai tikri profesionalai, kurie niekados nerizikuotų saugumu.

Todėl mus, jų draugus ir kolegas, ypač žeidžia šiandien paskelbta melaginga informacija neva lėktuve galėjo nebūti reikalingos gelbėjimo įrangos. Ši dezinformacija pateikiama kaip nuskambėjusi iš „Klaipėdos avialinijų” atstovų lūpų.

Norime aiškiai ir garsiai pasakyti: tai melas. Lėktuve buvo ir gelbėjimosi liemenės, ir plaustas. Tai patvirtina ne vienas liudininkas, tarp jų ir lakūnų šeimų nariai.

„Noriu paneigti informaciją, pasklidusią spaudoje, kad lėktuve nebuvo gelbėjimosi įrangos. Kalbėjome su pilotais ir aš žinojau, kad gelbėjimo įranga paruošta, o vyrai ją pasiėmė. Todėl nuošird|iai nesuprantu, kaip galima skleisti tokią dezinformaciją bei teigti, jog iš mano lūpų buvo ištarti tokie žodžiai”. – sako „Klaipėdos avialinijų” direktorius Viktoras Šišniauskas.

Tai, kad lakūnai į Lietuvą skrido visiškai pasiruošę patvirtina ir Švedijos Kattleberg aerouosto direktorius Kjell Brattfors, išlydėjęs lakūnus. „Adolfas Mačiulis yra  mano senas geras draugas. Kadangi jis ne pirmus metus skraido tarp Lietuvos ir Švedijos, turi patirties su skrydžiais virš vandens ir žino, kokie yra saugumo reikalavimai. Ir jei pakalbėtumėte su bet kuo, kas jį pažįsta, jie patvirtintų, kad Adas niekada neskristų be gelbėjimo įrangos. Kai vyrai ruošėsi išvykimui, aš jų paklausiau, ar reikia duoti gelbėjimo įrangą. Man buvo atsakyta, kad nereikia, nes viskas yra lėktuve. Paprašiau parodyti, nes visada prieš išleisdamas lėktuvus pats savo akimis turiu pamatyti ir būti tikras, kad viskas yra vietoje. Lėktuve buvo speciali plausto pakuotė su plaustu ir gelbėjimo liemenės, buvo ir gelbėjimui skirtas prožektorius”.

Virginija Selmistraitienė, piloto Alvydo Selmistraičio žmona matė, kaip lakūnai ruošėsi skrydžiui. „Aš visada labai jaudindavausi, kai vyras turėdavo kažkur išskristi. O jis man visada sakydavo, kad nieko jam negali nutikti, nes juk lėktuve yra gelbėjimo įranga. Tą dieną, kai jis turėjo išskristi, aš iš darbo namo grįžau anksčiau, kad galėčiau jį išlydėti. Ir jis specialiai prie mano akių į mašiną viską dėjo, kad tik būčiau ramesnė. Kadangi vyras lakūnu dirba jau daugybę metų, žinau, kaip įpakuotas gelbėjimo plaustas ir liemenės. Jis viską su
savimi išsivežė. Mačiau tai savo akimis”.

Gelbėjimosi įrangą lėktuve prieš skrydį matė ir kartu su lakūnais į Daniją vykęs „Klaipėdos avialinijų” technikas Borisas Grechniovas: „Plaustą ir gelbėjimo liemenes ve|ėmės kartu su savimi. Net akyse stovi, kur jos buvo lėktuve padėtos – dešinėje pusėje, tik išėjus iš pilotų kabinos. Ant plausto buvo sudėtos liemenės.  Galiu garantuoti 150 proc.”

Suprantame, kad lėktuvo ir jo įgulos paieškos operacija buvo labai sudėtinga ir galbūt nevyko idealiai. Tikimės, kad nepriklausomas tyrimas nustatys visas katastrofos aplinkybes bei įvertins institucijų padarytą darbą.

Tačiau norėtume „Klaipėdos avialinijų”, lakūnų Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio kolegų ir draugų vardu, paprašyti visų skelbti tik teisingą ir tikrą informaciją bei vengti spekuliacijų ir dezinformacijos, kuri tik skaudina.