Naujausi tyrimų rezultatai patvirtina ryšį tarp paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse pateikiamo turinio. Tai tinklapyje „Prevention Hub“ skelbia jaunimo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje dirbanti organizacija „Mentor International“. Tyrimai atskleidžia jog, kuo daugiau informacijos vaizduojančios alkoholio vartojimą pozityviame kontekste pasiekia paauglius, tuo labiau jiems kyla noras paragauti alkoholio.
„Suvokdami tai, jog išmaniųjų technologijų vartojimas ateityje augs dar labiau, turime susitaikyti su tuo, jog jaunimas, žengdamas koja kojon su moderniu pasauliu, technologijas naudoja ir naudos. Vis tik, tėvai turėtų kontroliuoti vaikus pasiekiančios žiniasklaidos turinį, riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką, o tai reiškia – apibrėžti tam tikras ribas ir nustatyti taisykles“, – sako „Mentor Lietuva“ generalinė sekretorė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer.
Jos teigimu, įvairiose žiniasklaidos priemonėse pateikiamame pramoginiame turinyje itin dažnai išaukštinamas psichoaktyvių medžiagų vartojimas, siekiant atsipalaiduoti ar pasilinksminti, tačiau tokiame turinyje beveik neatspindima potenciali žala, rizika ir šalutiniai vartojimo padariniai. Tuo tarpu, portale „Prevention Hub“ skelbiamo naujo tyrimo rezultatai liudija, jog tokio pobūdžio informacija žiniasklaidoje jaunimą skatina vartoti alkoholinius gėrimus dėl tam tikrų procesų smegenyse. Mokslininkai aiškina, jog ryšys tarp to, ką matome, ir to, ką darome, tikrai yra, kadangi žmogaus smegenyse esantys veidrodiniai neuronai skatina atkartoti matytą veiksmą. Vis tik, paaugliams polinkis atkartoti tai, ką jie mato, dažnai sukelia daugiau žalos nei naudos, ypač kalbant apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą.
Kaip žiniasklaidos turinys veikia paauglių mąstymą, iliustruoja portale pateikiama statistika. Socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“, „Twitter“ ir panašiai, naudojantys paaugliai, yra penkis kartus labiau linkę pradėti rūkyti cigaretes, tris kartus labiau linkę pradėti vartoti alkoholį ir du kartus – pradėti rūkyti marihuaną nei tie, kurie socialiniuose tinkluose nesilaiko. Dar vienas statistinis faktas: paaugliai, per mėnesį žiūrintys daugiau nei 3 filmus, kuriuose yra smurto, nuogumo, narkotikų vartojimo ar necenzūrinės kalbos elementų, penkis kartus labiau yra linkę pradėti vartoti alkoholį nei tokių filmų nežiūrintys jų bendraamžiai.
Kaip teigia J. Ribinskaitė-Glatzer, padidėjęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali būti susijęs ne vien tik su žiniasklaidos turiniu, bet ir su patyčiomis elektroninėje erdvėje, menkais socialiniais įgūdžiais, iškreiptu tikrovės supratimu, todėl viena iš esminių taisyklių kiekvienoje šeimoje – kalbėtis su savo vaikais, praleisti su jais kuo daugiau laiko ir skatinti bendrauti su bendraamžiais.
„Žymiai geriau, kai informaciją apie tabaką, alkoholį ar narkotikus vaikas gautų iš tėvų ar kitų artimų suaugusių nei iš interneto ar bendraamžių, kurie gali suteikti klaidingų žinių ir pastūmėti eksperimentuoti. Skatinkite paauglį kritiškai mąstyti – pasakykite vaikui, kad ne visa informacija, kurią gauna iš žiniasklaidos, draugų ar suaugusiųjų, yra teisinga. Mokykite ją analizuoti: išsiaiškinti, kam ji skirta, kokio tikslo siekiama ją pateikiant ir panašiai. Toks kritinis mąstymas itin praverčia gaunant reklaminę informaciją apie cigaretes ir alkoholinius gėrimus“, – patarė pašnekovė.
Su šia medžiaga turėtų susipažinti visi seimo nariai teikiantys įstatymus ir balsuojantys už juos.