Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu, Lazdijų rajone esančios Rudaminos dvaro sodybos fragmentai paskelbti valstybės saugomu kultūros objektu. Taip pat patvirtintas teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei paveldotvarkos projektas. Nustatyta, kad Rudaminos dvaro sodybos fragmentai yra saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui.
„Rudaminos dvaro sodyba yra unikali išlikusia XVI a. sienine tapyba ant ponų namo fasado, kurią reikėtų kaip galima greičiau restauruoti. Džiaugiuosi, kad šiai privačiai dvaro sodybai yra suteiktas aukštesnis kultūros paveldo vertybių apsaugos statusas, – jis atvers naujas galimybes išskirtinių fragmentų restauravimui. Paskelbus jį valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, savininkai galės pretenduoti į valstybės išmokamas kompensacijas už paveldo tvarkybos darbus privatiems savininkams“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Lazdijų rajone, Šeštokų seniūnijoje esančios Rudaminos dvaro sodybos fragmentų reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis-želdynų-kraštovaizdžio. Iš dvaro laikų išliko rūmai, tvarto liekanos, parko, tvenkinių sistemos fragmentai.
Klasicistinis Rudaminos dvaras pradėtas kurti 1537-1538 m. bajoro Petro Plikio. Vėliau jis priklausė Skorulskių giminei, didikams Masalskiams. Grigalius ir Marija Masalskiai XVI a. pabaigoje Rudaminoje pastatė pirmąją bažnyčią. XVIII a. Rudaminą nusipirko Trakų vaivadijos iždininkas Mikalojus Turčinavičius-Sušickis, atstatęs pradėjusius irti dvaro pastatus, juos rekonstravęs. M.Turčinavičiaus-Sušičkio pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai yra išlikę iki šių dienų.
Rudaminos dvaro rūmai yra priskiriami regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektams. Tokie objektai yra atrenkami skelbti valstybės saugomais vadovaujantis šiais atrankos kriterijais: autentiškumo, išsaugojimo tikimybės, pritaikymo galimybės, lankymo bei eksponavimo galimybės, būklės bei asmeninės valdytojų iniciatyvos. Praėjusiais metais valstybės saugomais buvo paskelbti 15 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų.
O kur Kultūros ministerijos būta iki šiol. Pastebėta, kai iš tokio paveldo tik fragmentai beliko. Beje, tas pats M.Turčinavičius fundavo ir Rudaminos bažnyčios atnaujinimą – perstatymą. Netgi yra nuomonių, kad joje Mindaugas buvo karaliumi karūnuotas. Galima manyti, kad Rudamina yra susijusi su Mindaugo laikais, buvusi viena iš Mindaugo valdų, tai rodytų ir jos dvikamienis pavadinimas, kurio antrąja dalimi yra “min-“, t.y. ta pati šaknis, kaip ir Min-daugo varde. Apskritai Užnemunė Lietuvos teritorijos dalimi liko daugiausiai Karaliaus Mindaugo politikos, Vytenio kovų su mozūrais ir Vokiečių ordinu pastangomis, galutinai tai įtvirtinus Žalgirio mūšio pergale. Nieko to dzūkų ir suvalkiečių vaikai nežino. Visur grūdama lenkiška Lietuvos istorija. Apskritai kam tada Lietuvai turėti tą Istorijos institutą. Užtenka kokio vertėjų biuro tegul sau verčia prolenkiškas, prorusiškas Lietuvos istorijas. Politikoje, valdžioje neturime nė vieno šviesesnio žmogaus, kuriam dėl tokios apleistos istorijos padėties širdį sopėtų.