Vasario 25 d., trečiadienį, 10 val. Seime, Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo diskusija apie religinių mažumų bendruomenes Religinių mažumų vieta šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: nematomos ir/ar nepažįstamos?
Tiesioginę transliaciją žiūrėkite ČIA (transliacija baigta, žr. vaizdo įrašą).
Šį renginį rengia Seimo narė Dalia Kuodytė, Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.
„Renginyje bus keliami aktualūs klausimai apie religinių mažumų vietą šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: kiek ir kokių religinių mažumų bendruomenių veikia šiandien, ar visos jos yra pažįstamos, kaip visuomenė vertina šias grupes, koks valstybės požiūris į religines mažumas, ar tikrai yra padaryta viskas, kad būtų užtikrintos religinių mažumų lygios galimybės šiuolaikinėje Lietuvoje“, – rašoma konferencijos rengėjų išplatintame pranešime.
Diskusijoje pranešimus skaitys: istorikė dr. Regina Laukaitytė (Lietuvos Istorijos institutas), sociologė dr. Milda Ališauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas) teisininkas dr. Tomas Blinstrubis (Mykolo Riomerio universitetas).
„Manau, kad atėjo laikas religinių mažumų problemas spręsti parlamentiniu lygiu, siekiant užtikrinti lygias galimybes visoms religinėms mažumoms“, – sako Seimo narė D. Kuodytė.
Diskusijos rengėjai sako besitikintys, kad „profesionalus žvilgsnis į religinių mažumų vietą Lietuvos visuomenėje leis dar kartą pažvelgti į šių visuomenių grupių gyvenimą ir jį veikiančius istorinius, socialinius ir teisinius veiksnius, išdiskutuoti galimybes ateityje jį keisti“.
Į šią diskusiją registracija vyks iki vasario 24 d. Registruotis reikia el. p. romute.urbanoviciene@lrs.lt.
Įdomu ar Seimo Žmogaus teisių komitetas iš tikrųjų turi ketinimų imtis spręsti religijų lygiateisiškumo Lietuvoje klausimą ar tik nori dar vienu renginiu padėti pliusiuką diskusijų temų sąraše.
Kaip žinia Lietuvoje nors ir nėra valstybinės religijos, tačiau pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą religijos yra skirstomos pagal „valstybės pripažinimo lygį“.
Aukščiausia praba suteikta religinėms bendruomenėms ir bendrijoms įstatymiškai tituluotoms „valstybės pripažintos tradicinės“, toliau rango žemėjimo tvarka seka – „vastybės pripažintos (netradicinės)“, dar žemiau – kitos (vasltybės nepripažintos) religinės bendrijos. Parodoksalu tai, kad „valstybės nepripažintos religinėmis bendrijomis“ yra juridinio asmens statusą turinčios organizacijos. Jos registruotos Respublikos Teisingumo ministerijoje, tačiau, pasirodo – juridinio asmens statusas nėra pagrindas būtų valstybės pripažinta organizacija…
Na, o pačiame žemiausiame lygmenyje pasilieka Teisingumo ministerijoje neregistruoti ir jokių juridinio asmens teisių neturintys religiniai judėjimai ir būreliai.
Pradėkime tuo, kad pripažintoms ir kitoms religinėms bendrijoms taikoma skirtinga mokesčių politika, be to – kitų religinių bendrijų santuokos nėra pripažįstamos, dėl to jų nariams tenka tenkintis civilinėmis santuokomis. Nelygybė, kurią vargiai išspręs religiją apskritai atmetantys liberalai arba kairieji. Tai išspręs tautininkai.
Tikiuosi, kad nespręs. 🙂
To betrūko, kad visokių sektantų organizuojamos “santuokos” būtų pripažintos lygiavertėmis normalioms. Tarkim, atsiras kokia nors religinė “Analinio sfinkterio brolijos” bendruomenė, pareikalaus lygybės ir homikų “santuokų” pripažinimo – kas tada? 🙂
Žodžiu, nejuokaukit, ponuli – ir kalbėkit už save, o ne tautininkus.
Tas siekis “užtikrinti lygias galimybes visoms religinėms mažumoms” (kaip jums atrodo, kodėl ta Kuodytė taip religinėmis mažumomis susirūpino?) yra tas pats š… kaip ir kova už lytinių ir kitokių “mažumų teises”.
Galų gale – pasižiūrėkit, KOKS tas “Seimo Žmogaus teisių komitetas”: pirmininkas – tomaševskininkas, nariai – marija-aušrinė, kuodytė, šalaševičiūtė, valiukevičiūtė (http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8945&p_k=1). Jūs RIMTAI tikit, kad tiems fruktams kokia nors religija rūpi? 🙂
Atsimenu, gal prieš kokius 7 metus kalbėjausi su J. Trinkūnų ir jis tada paminėjo, kad jau tada siūlėsi teisininkai teismo keliu suvienodinti visus tikėjimus… Trinkūnas tada buvo – prieš. Jo nuomone, tai būtų didelė sumaištis ir neteisybė. Bet kokia sektelė, neaiškaus plauko, bus prilyginta tikėjimams, kurie Lietuvoje įprasti šimtmečiais…
LABAI išmintingas J. Trinkūno požiūris.
Palaikau šią nuomonę.
Visų pirma, kada religijos tikrai bus atskirtos nuo valstybės? Kada išvaikys religinius ideologus ir propagandistus iš mokyklų ir kitų vaikų ugdymo įstaigų? Kada nukabinėsite kryžius ir kitus religinius simbilius nuo valstybės įstaigų sienų?
Na, o antra, gi visi suprantame, kad pripažinimas, ar nepripažinimas yra tik priedanga žymiai svarbesnio reikalo- babkių nusavinimo. Mano pozicija šiuos atveju yra tokia: Visos religijos žemina žmogaus protą ir paverčia jį vergu, todėl amoralu vienas religijas pripažinti, o kitus neigti. Pripažinkime visas, kaip ypatingai keistą socialinį reiškinį, bet tegu visos moka priklausančius mokesčius, ir tegu nei viena negauna jokios paramos iš valstybės biudžeto. Trinkūnas buvo teisus, be prievarta atimtų ir išdalintų babkių religijos greitai nuleistu sparnus, o po kiek laiko ir visai subyrėtu. Na, gal ir nesubyrėtu, kvailių žemėje netrūko niekada, atsiras kas parems savo pinigais.
atsargiai su visokiom mažumas ginančiom organizacijom.
Dabar deklaruodami religinių mažumų gynimą jie tarsi turėtų ginti ir sąlyginai negausų prigimtinį baltų tikėjimą, bet realiai gali tiesiog pasinaudoti jo vardu ir sudaryti sąlygas kitiems galimai politiniams religiniams judėjimams plisti.
Atminkite, islamas Lietuvoje šiuo metu irgi religinė mažuma ir jis pirmoje eilėj bus “ginamas” tų “gynėjų”, kurių spalvas galit rasti jų tinklapyje religija.lt/nrtic-partneriai.
Skamba graziai, bet…. Dauguma komentatoriu mini pavojus, ir akivaizdu kad jie (pavojai) labai realus. Vilkai dazniausiai ateina prisidenge eriuko kailiais, ir tik darbai tegali juos isduoti. Siuo atveju gi pastebejus ir atpazinus gali buti jau velu. Nera ‘srities ir temos’ kuria negaletu prisidengti demagogai, besarmaciai ar siaip parsidaveliai. Kaip cia kazkas minejo, uztenka paziureti i ‘zmogaus teisiu komiteto’ narius ir ju paziuras… Prastumus sia pataisa, sunku pasakyti kas gali laukti toliau… Ir tai realus pavojus.