
Nacionalinio Prancūzijos susirinkimo deputatai paragino Prancūzijos prezidentą Fransua Olandą neperduoti Rusijai dviejų desanto operacijoms pritaikytų sraigtasparnių nešėjų „Mistral“ kol nebus sureguliuota krizinė padėtis Ukrainoje.
Valdančiosios Prancūzijos Socialistų partijos pirmasis sekretorius Žanas-Kristofas Kambdelis interviu radio stočiai Europe 1 pareiškė, kad perduoti Rusijai „Mistral“ yra pavojinga. „Putinas ultimatumus kelia ne tik Ukrainai, bet ir Prancūzijai. Tai nesuveiks. Pone Putinai, Prancūzija yra nepriklausoma šalis, kuri sprendžia savarankiškai, ar perduoti „Mistral“ ar ne. Iš pradžių pažiūrėsime ar bus demokratijos progresas ir taika Ukrainoje“, – sakė jis.
Lapkričio 15 d. Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Valsas davė suprasti, kad „Mistarl“ Rusijai gali būti neperduoti dėl to, kad ši tebetęsia karinius veiksmus Ukrainoje.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie Rusijos reikalavimus perduoti „Mistral“ laivus pagal suplanuotą grafiką, M. Valsas sakė, kad Prancūzijai „niekas nediktuoja politikos iš išorės“.
„Prancūzija laikosi įsipareigojimų, bet Prancūzija yra šalis, kuri skaitosi su kitomis tautomis ir reikalauja taikos Ukrainoje. Ir priima sprendimus kaip suvereni šalis“, – sakė ministras pirmininkas.
Priminsime, kad Rusija pareikalavo iš Prancūzijos perduoti pirmąjį „Mistral“ laivą iki lapkričio pabaigos. Jei laivas nebus perduotas Rusija pagrasino iš tiekėjo išieškoti kompensaciją už sutarties nutraukimą.
Malūnsparnių nešėjų „Mistral“ sutartis buvo pasirašyta 2011 m. liepos 17 d. Peterburgo ekonominiame forume. Pagal šią sutartį, Prancūzija įsipareigojo Rusijai pagaminti du desanto operacijoms pritaikytus laivus sraigtasparnių nešėjus, galinčius gabenti iki 16 sraigtasparnių, keturis amfibinius jūrų desanto laivus, 13 tankų, 450 karių ir turinčius įrengtą ligoninę. Sandorio suma sudaro 1,2 milijardus eurų (4,14 mlrd. litų). Pagal šią sutartį Rusija turėjo gauti pirmąjį laivą šių metų lapkričio 14 d.
Lapkričio 12 d. Prancūzijos gynybos ministras Žanas-Ivas Le Drianas patvirtino, kad Prancūzija laikosi „Mistral“ laivų gamybos sutarties su Rusija, tačiau teigė, kad laivo perdavimo Rusijai laikas kol kas nėra aiškus.
Prieš tai Prancūzijos užsienio reikalų ir tarptautinio vystymosi ministerijos Valstybės sekretorius Europos reikalams Arlemas Deziras, lankydamasis oficialaus vizito Latvijoje pareiškė, kad Prancūzija nemato sąlygų perduoti Rusijai vieno iš dviejų malūnsparnešių „Mistral“.
Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas sutarties dėl „Mistral“ tiekimo vykdymą rugsėjo mėnesį buvo sustabdęs dėl padėties Ukrainoje. Jis iškėlė sąlygas, kurioms esant sutartis su Rusija gali būti įvykdyta. Viena iš sąlygų buvo ugnies nutraukimas rytų Ukrainoje ir perėjimas prie politinio nesantaikos sureguliavimo.
Prancūzijos žiniasklaida praneša, kad šiuos laivus iš Prancūzijos galėtų nupirkti ir Kanada, kuri laikosi griežtos linijos Putino Rusijos atžvilgiu.
Tačiau patys prancūzai atrodo yra linkę šiuos karinius laivus atiduoti Rusijai. Bent jau tokią nuomonę galima susidaryti pasižiūrėjus į prancūzų laikraščio „Le Figaro“ skaitytojų internetinę apklausą.
Lapkričio 14–16 dienomis Prancūzijos dienraščio „Le Figaro“ internetiniame portale atsakydami į klausimą: „Ar Prancūzija turėtų Rusijai pristatyti „Mistral“ laivą? – net 78 nuošimčiai skaitytojų pasisakė už laivo pristatymą Rusijai ir tik 22 nuošimčiai su tuo nesutiko. Apklausoje savo nuomonę pareiškė 183 935 skaitytojai.
Prancūzijos žiniasklaida taip pat skelbia, kad pirmasis malūnsparnianešys „Vladivostokas“, kurį pagal sutartį Prancūzija turėjo perduoti Rusijai lapkričio 14 d. tarptautinėje laivų indentifikacijos sistemoje, jau yra įregistruotas rusišku indentifikacijos numeriu.
Vakarų valstybės, karinių įvykių Ukrainoje kontekste, ne kartą ragino Prancūziją atsisakyti „Mistral“ laivo pristatymo Rusijai, nes toks žingsnis prisidėtų prie Rusijos aukštos kokybės ginkluotės didinimo.
Iš pradžių Prancūzija aiškiai pareiškusi, kad laikysis sutartyje nurodyto įsipareigojimo ir laivą pristatys Rusijai, pajutusi Vakarų sąjungininkių spaudimą, laivo perdavimą atideda. Ar ilgam?
Ar galima nesilaikyti sutarčių? Jei galima šitu atveju, tai gal galima ir kitais?
Kas kas garantavo Ukrainos suverenumą, kai ji atsisakė atominių ginklų?
Kas garantavo Ukrainos suverenumą, kai ji atsisakė atominių ginklų?
tikrai, prancūzai su rusais nuo senų carų laikų draugavo, tai ir dabar turi laikytis sutarčių, nors jos ir kenkia Europos saugumui, t.y. mums . Tai jūs už tokių sutarčių laikymasi?
kuomet si sutartis buvo pasirasyta rusija nerode jokios agresijos Ukrainos ir pasaulio atzvilgiu, dabar visai kita situacija. Parduoti si laiva rusijai tai tas pats kaip parduoti tankus IS ir kita diena jie i tave pati prases saudyti. Rusija siuo atveju si laiva naudos rytu Ukrainos karo tikslams. Mano nuomone jokiu budu sis laivas negali patekti i rusu rankas, tam ir sankcijos yra, jokiu kariniu pardavimu rusijai.
Oi tie varliamušiai. Kiek su jais bėdos. Priešui gaminti puolamuosius ginklus. Nuo tų pinigų prancūzams tikrai galvos sugaravo.