Uostamiesčio valdančiųjų „viliotiniai“, kuriuos jie šoka su Jungtinės Karalystės aukštųjų mokyklų atstovais, vietos akademinei bendruomenei kelią mažų mažiausiai nuostabą. Viešai deklaruojami užmojai čia įkurdinti užsienio mokslo įstaigų filialus su tūkstančiais studentų geriausiu atveju yra naivios fantazijos. Blogiausiu – sąmoningas arba nesąmoningas Klaipėdos universiteto žlugdymas. Kol mūsų dienraščiai mirgėjo euforiją kurstančiomis antraštėmis apie tariamą Bredfordo kolegijos (Bradford College) ir Tysaido universiteto (Teesside University) padalinių steigimą uostamiestyje, o aukščiausi miesto valdžios atstovai linksniavo įspūdingus studentų, kuriuos ketinama pritraukti, skaičius, su loginiu mąstymu nesusipykę žmonės kraipė galvas. Prieš rimtai vertinant paskleistą informaciją, kad 2020-aisiais minėtuose padaliniuose Klaipėdoje mokysis apie 8 tūkst. (!) jaunuolių, verta įsigilinti į dabartines akademinio gyvenimo realijas ir niūrias tendencijas. Taip pat turime aiškiai įvardinti, kas iš tiesų yra tas išaukštintasis ketinimų protokolas, kurį Klaipėdos valdžios atstovai pasirašė su minėtomis ugdymo įstaigomis Londone: nors šis dokumentas realiai neturi jokio „svorio“, mūsų politikai jį pateikia kaip didelį laimėjimą.
Tuo tarpu kitos pusės motyvus įžvelgti nėra sunku. Tie, kam yra tekę geriau pažinti britų akademinio gyvenimo užkulisius, puikiai žino, kad ten pirmu smuiku groja blaivus racionalumas.
Žiniasklaidoje jau buvo užsiminta apie tai, kad minėtoms aukštosioms mokykloms kuriantis uostamiestyje, svarstoma galimybė pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Pateikime šią žinutę suprantamiau: britams tikrai palanku turėti užtarėjų Klaipėdoje, su mūsų valdžios atstovais pasivaikščioti po ministerijų kabinetus ir mūsiškiams talkinant tartis dėl reikalingo finansavimo.
Jei jau kalbame apie galimybę sudaryti itin palankias sąlygas užsieniečiams, kodėl pirmiausiai neatsigręžiame į mūsų žmones, į Klaipėdos universitetą ir jo stiprinimą? Per ketverius pastaruosius metus Klaipėdos universitete studentų sumažėjo daugiau nei dvigubai: anksčiau jų būta apie 10 tūkst., dabar – vos 4 tūkst. Mūsų ir Šiaulių universiteto situacija Lietuvoje – prasčiausios.
Kokios šitokio dramatiško pokyčio priežastys? Žinoma, negalime atmesti demografinių procesų įtakos – gyventojų tiesiog mažėja. Tačiau oficialios apklausos atskleidžia, jog esminis dalykas, atbaidantis jaunuolius nuo studijų Klaipėdoje yra tai, kad miestas jiems tiesiog nepatrauklus. Potencialūs studentai čia pastebi aktyvaus socialinio, kultūrinio gyvenimo stygių, nėra sužavėti ir infrastruktūra, kurią uostamiestis gali pasiūlyti.
Kalbos apie tai, kad būsimieji užsienio aukštųjų mokyklų padaliniai pritrauktų ne tik lietuvių, bet ir užsienio jaunimo, neturi pagrindo. Tuo galima įsitikinti vien pažvelgus į daugiau nei dvi dešimtis metų Klaipėdoje gyvuojančio tarptautinio „LCC University“ patirtį. Ši didelį įdirbį jau atlikusi mokslo įstaiga turi apie 400-500 studentų. Tad apie kokius tūkstančius jaunuolių, kurie plūstels iš užsienio, mes kalbame?
Sunku ir įsivaizduoti, kokių stebuklingų rinkodaros triukų galėtų imtis būsimos aukštosios mokyklos, kad prisitrauktų akademinio jaunimo, jeigu šiems žmonėms Klaipėdoje nėra netgi normalių bendrabučių. Šio fakto nesuvokimas atskleidžia tai, kad viešinant užsienio padalinių neva didelį susidomėjimą Klaipėda, praktiniai aspektai nustumiami toli į paraštes. Su deramai įrengtų bendrabučių stygiumi Klaipėdos universitetas pats susiduria. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų atveju kalbame vos apie kelias dešimtis (ne tūkstančius!) studentų, iš svetur atvykstančių semtis žinių į Sveikatos mokslų fakultetą. Kaskart sprendžiame galvosūkius, kai tenka rūpintis jaunimo iš užsienio apgyvendinimu.
Piešiama, kad užsienio aukštųjų mokyklų padaliniai neva pasiūlys kažkokių, esą itin vertingų, programų, tačiau aiškiai ir konkrečiai tos programos neįvardijamos. Prieš raitant ketinimų protokolo parašus nebuvo tartasi su specialistais, neatlikta rinkos analizė, nors tai, atrodytų, savaime suprantami dalykai. Šis žingsnis nebuvo netgi suderintas politiniame lygmenyje – su koalicijos partneriais savivaldybėje.
Darant prielaidą, kad britų aukštųjų mokyklų padaliniai visgi įsisteigs mūsų mieste, būtina blaiviai suvokti, kad dalis studentų bus nurėžta nuo Klaipėdos universiteto. Kitaip tariant, kuriama miglota konkurencinė aplinka vietoje to, kad suvienytume pajėgas ir mąstytume, kaip miestą paversti patrauklesniu jaunimui, kaip padėti Klaipėdos universitetui, išgyvenančiam toli gražu ne lengviausią periodą.
Kadangi dirbu tiek savivaldybės taryboje, tiek Klaipėdos universitete, aiškiai matau, kad per ketverius metus šios dvi institucijos taip ir nerado dialogo, kuris būtų abiems pusėms naudingas. Gražios deklaracijos – tuo ir apsiribojama. Klaipėda giriasi besigiminiuojanti su užsienio miestais, tačiau kai organizuojami susitikimai su jų atstovais, universitetas pamirštamas. Miestą užlieja spalvinga rugsėjo 1-osios šventė, kurios globėjas yra meras, tačiau realybė tokia, kad 30 tūkst. Lt už renginį paklojo ne savivaldybė, o universitetas…
Komunikacijos, išmanymo stygius ir laurų troškimas už tariamus nuopelnus – visa tai stumia mūsų miestą žemyn.
Autorius yra Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas
Profesorius, daktaras, Klaipėdos m. savivaldybės tarybos narys, partijos Tvarka ir teisingumas narys
