Spalio 4 d. Plungės kultūros centras pakvietė visus plungiškius ir miesto svečius į VIII-ąją respublikinę sakralinės muzikos šventę. Šią išskirtinę šventę kultūros centras organizavo Plungės Švento Jono Krikštytojo bažnyčioje. Lietuvių kompozitorių ir pasaulinės klasikos šedevrais tapę muzikos kūriniai, kaip niekur kitur derėjo bažnyčios aplinkoje ir kūrė puikią atmosferą.
Sakralinės muzikos šventė yra vienintelis tokio pobūdžio renginys Plungėje suteikiantis galimybę pasiklausyti aukščiausio meninio lygio sakralinės muzikos profesionalių atlikėjų. Pilna klausytojų bažnyčia ir jau iš anksto besibūriuojantys žiūrovai liudijo šventės reikalingumą, svarbą ir patrauklumą.
Šiemet Plungės sakralinės muzikos šventėje dalyvavo ryškiausias šalies saksofonistas, nacionalinės premijos laureatas, Plungės miesto garbės pilietis, profesorius Petras Vyšniauskas, vargonininkas Vilimas Norkūnas, Plungės kultūros centro kamerinis choras, daugelio tarptautinių konkursų laureatas Kauno mišrus choras ,,Kamertonas“ ir Vilniaus merginų choras ,,Viva“ bei vienas geriausių šalyje Vilniaus miesto savivaldybės profesionalus kamerinis choras ,,Jauna muzika“ vadovaujamas talentingo kompozitoriaus Vaclovo Augustino. Visų atlikėjų atliekami kūriniai nepaliko nei vieno abejingo, o bendrai dalyvių atliekami finaliniai kūriniai: Vaclovo Augustino ,,Tėvyne mūsų“ ir Henrikas Janas Botoras (Henryk Jan Botor) ,,Misericordias Domini“, daugiau nei tūkstančio klausytojų minia klausėsi atsistojusi. Taip išreikšdama pagarbą tiek pačiai muzikai, tiek atlikėjams.
Šventės pabaigoje dalyviams ir atlikėjams dėkojo dekanas klebonas Julius Meškauskas ir Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis. Pasibaigus nepaprastai gražiai ir unikaliai šventei, šventės dalyvių pokalbio metu profesorius Petras Vyšniauskas įvardino šią Plungės kultūros centro organizuotą šventę, kaip nepaprastai aukšto profesionalaus lygio renginį, kuris yra tikro Plungės kultūros išskirtinumo ir savasties apraiška. Profesorius didžiavosi galėjęs groti su profesionaliausiais muzikos meistrais.
Tai vienpusiška tik svetimdieviui skirta sakralinė muzika. Įdomu kaip ten skambėtų lietuviška sakralinė muzika, atliekama Kūlgridos : Giesmės Žemynai, giesmės valdovui Gediminui ir kt.
Esu davęs sau priesaiką neperžengti jokios božnycos slenksčio, visas viešbučių kambariuose klastingai pakištas biblijas išmetu ir iškolioju administratores (ius).
O aš prisimenu kaip tave krikštijom buv. Kapsuko miesto bažnyčioje , tada tylėjai . Kai pernešėm namo buvai baisiausiai apsišykes . Visi manėm , kad išlaimės , bet kur tau , matomai jau tada velinas tupėjo.
Žinoma, jei butu skambėjusi Kūlgridos muzika ji butu nevienapusiška .Tačiau to tūkstančio klausytojų butu ir nebuve , gal tik vienas traukperkūno paukštis pluksnas kedenes.
Klastingo koncerto klausytojų, ir šio straipsnio skaitytojų psichikos modeliacija – dėtis kryžius ant kaktų.