Liepos 28 d. Seimo Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) įvyko Seimo Europos klubo diskusija „Naujos hibridinio karo atmainos“. Ši diskusija buvo planuota Liepos 21 d., tačiau buvo atidėta nes į ją negalėjo laiku atvykti pagrindinis diskusijos pranešėjas Andrejus Ilarionovas.
A. Ilarionovas yra Katono instituto Pasaulinės laisvės ir gerovės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais. 2005-ais nepritardamas V. Putino vykdomai politikai jis atsistatydino iš V. Putino administracijos
Diskusijai vadovavo Seimo Europos klubo prezidentas, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Seimo nariai, valstybinių institucijų atstovai, diplomatai, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Diskusija vyko lietuvių ir anglų kalbomis su sinchroniniu vertimu.
Pasak A. Ilarionovo hibridinis karas įvardijamas įvairiai: nekonvencinis karas, nelinijinis karas, naujos kartos karas ir panašiai. Terminą „nelinijinis karas“ sukūrė Rusijos karinių pajėgų štabas. Jo esmė: taikos ir karo ribos neapčiuopiamumas. Karai dabar nėra skelbiami, jie prasideda be atskiro pranešimo. Pavyzdžiui 2008-ųjų Rusijos–Gruzijos konfliktas būtent ir buvo tokio pobūdžio karu. Tokio karo karinės operacijos prasideda už šalies ribų – dažnai labai toli nuo tos šalies. Naudojamos nekarinio poveikio priemonės, vietinė opozicija, specialūs daliniai, vykdomi teroro aktai. Išpuoliai vykdomi naudojant manevringas specialias grupes, o aukos karinė ir ekonominė jėga žlugdoma darant išpuolius prieš svarbias šalies infrastruktūros grupes. Tokiam karui būdingas asimetrinių veiksmų naudojimas, partizaninis karas, nereguliarioji armija, politinė opozicija, spec. padaliniai, bepiločiai lėktuvai ir panašiai. Vykdomi išpuoliai informacinėje erdvėje.
Minėtais būdais sukūrus reikalingą situaciją – imamasi atvirų karinių veiksmų tam, kad būtų įtvirtinti laimėjimai. Užuot tiesiogiai įveikus priešą, siekiama juos moraliai palaužti. Nuo konvencinių pajėgų einama prie samdomų, mobilių karinių dalinių, o nuo karo fizinėje erdvėje prie karo kibernetinėje erdvėje.
Pasak A. Ilarionovo yra skiriamos 8 nekonvencinio karo fazės:
1. nekarinė: pasitelkiamos moralinės, psichologinės, ekonominės, diplomatinės priemonės.
2. Antroji fazė – vykdomos specialiosios operacijos, norint suklaidinti politinius ir karinius lyderius. Tai daroma nutekinant netikrą informaciją apie įsakymus, direktyvas ir instrukcijas.
3. Karinės ir politinės vadovybės, pareigūnų įbauginimas ar papirkimas siekiant, kad jie neatliktų savo pareigų.
4. Destabilizuojančios visuomenę propagandos skleidimas, siekiant sukelti visuomenės nepasitenkinimą ir skatinti ardomąją veiklą.
5. Neskraidymo zonos sukūrimas, samdomų karių naudojimas.
6. Plačios ardomosios žvalgybinės veiklos panaudojimas staigiai karinei operacijai. Naudojamos įvairių formų ir tipų pajėgos, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas, pasitelkiami erdvės, radijo, elektroninės kovos metodai, išnaudojami diplomatiniai, specialiųjų tarnybų bei industrinio šnipinėjimo pajėgumai.
7. Plataus spektro tikslinių informacinių operacijų panaudojimas, remiamas oro-kosmoso pajėgumų ir nuolatinio oro pajėgų erzinimo. Jos vykdomos kartu su ypač tiksliais ginklais: tolimojo nuotolio artilerija, ginkluote, veikiančia naujais fizikos principais, įskaitant mikrobangas, radiaciją, nemirtinus biologinius ir kitokius ginklus.
8. Likusių pasipriešinimo vietų užėmimas ir likusių priešo pajėgų naikinimas, pasitekiant specialiųjų operacijų pajėgų karius. Tai atliekama žvalgant ir nustatant išlikusių priešiškų pajėgų koordinates bei jas perduodant agresoriaus raketinėms ir artilerijos sistemoms.
Pasak A. Ilarionovo šiandien ši hibridinio karo taktika yra oficialia Rusijos generalinio štabo doktrina.
„Su priešo kariais turi būti taip kovojama, kad būtų palaužti jų psichologiniai gebėjimai. Vietoj tiesioginio oponento sunaikinimo naudojama jo lėto supūdymo strategija. Nuo aukštomis technologijomis ir ginkluote pagrįsto karo pereinama prie kultūrinio–informacinio konflikto. Lygiai taip pat nuo reguliaria kariuomene pagrįsto karo pereinama prie konflikto, pagrįsto specialiosiomis pajėgomis bei ginkluotais civiliais. Nuo simetrinio karo judama link asimetrinio. Svarbiomis tampa ekonominės, ekologinės, technologinės, informacinės, kultūrinės kampanijos. Nuo laike apibrėžto ir riboto karo einama prie nesibaigiančios nuolatinio karo būklės“, – sakė A. Ilarionovas.
Iš Amsterdamo skridęs lėktuvas numuštas neatsitiktinai
A.Illarionovas teigė, jog zenitinių raketų sistemą „Buk“, kuria manoma buvo numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas skridęs iš Amsterdamo, valdė Rusijos karinės pajėgos.
A. Ilarionovas mano, kad iš Amsterdamo skridęs lėktuvas taikiniu buvo pasirinktas sąmoningai: „Tas lėktuvas buvo numuštas ne todėl, kad buvo Malaizijos skrydžių bendrovės, o dėl to, kad išskrido iš Amsterdarmo“, – sakė jis. Pasak A. Ilarionovo tuo metu, kai buvo numuštas Malaizijos lėktuvas, Ukrainos oro erdvėje taip pat buvo Singapūro, Indijos bei „Lufthansos“ bendrovių lėktuvai. Jis iškėlė hipotezę, kad pasirinkti būtent šį lėktuvą galėjo paskatinti tai, kad prieš metus Amsterdamo meras atsisakė priimti Rusijos prezidentą V. Putiną ir, kad Hagoje buvo priimtas Rusijai nepalankus sprendimas dėl naftos bendrovės „Jukos“.
A. Ilarionovo teigė, kad raketinę sistemą „Buk“, numušusia keleivinį orlaivį, turėjo ir valdė ne Ukrainos separatistai ar Ukrainos kariuomenė, bet Rusija. „Neįtikėtina, kad tokią galingą sistemą kaip „Buk“ turėtų kas nors, išskyrus Rusijos karines pajėgas“, – sakė jis.
A. Ilarionovo teigimu liepos 17 d. rytą „Buk“ buvo perkelta iš Rusijos į Ukrainą. Pasak jo, įvykdžius išpuolį „Buk“ sistema iškarto buvo išvežta į Rusijos teritoriją. Pasak A. Ilarionovo svarbiausias Rusijos prezidento V. Putino siekis yra neleisti Ukrainai tapti Vakarų aljansų – ekonominio ir karinio – dalimi. Nuolat kurstant neramumus šiame rytų Ukrainoje, tikėtis, kad Ukraina galės įstoti į Europos Sąjungą ar NATO būtų nerealu. „Šio išpuolio tikslas buvo spausti Europos šalių sostines, jų vyriausybes, kad šios savo ruožtu spaustų Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, kad būtų sustabdyti kariniai veiksmai Rytų Ukrainoje“, – sakė A. Ilarionovas.
Žiūrėkite Andrejaus Ilarionovo pranešimo tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą (anglų kalba):
Andrejaus Ilarionovo atsakymai į klausimus. Tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą (vertimas į lietuvių kalbą):
Tiesioginę diskusijos transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti ČIA , ČIA arba ČIA.
Lietuvių kalba
Anglų kalba
Originalo kalba
Stebintiems transliaciją buvo sudaryta galimybė užduoti klausimus prelegentams internetu. Nuoroda į klausimų uždavimo sistemą ČIA (veikė diskusijos metu).
Būtų labai puiku, jei alko komentaruose patalpintumėte nurodą į konferencijos video įrašą.
Mėgstu tiesą, bet neapkenčiu propagandos. Tą poną I. reikia pristatinėti ne tuo ,kuo jis kažkada buvo, o tuo kas jis yra. Jis yra propagandos fronto karys, USA pilietis, (turi ir RU pilietybę) dirbantis USA teritorijije, itin gerai pamokamas doleriukais, amerikietiško gyvenimo būdo platinimo institute. Pasakysiu tik vieną faktą : pono I. psichodelinė hipotezė, kad Malaizijos lėktuvą numušę Putinas, nes kažkokio Olandijos miesto meras nesurengė jam priėmimo ir kerštas už teismo sprendimą dėl Jukos ( sprendimas paskelbtas tik vakar) liudija pono I. padorumą. Lėktuvo numušimas itin pakenkė Rusijos įvaizdžiui ir akivaizdžiai naudingas tik USA ir Kijevo valdantiesiems. Ponas I. dėl Putino siekio ,,neleisti Ukrainai tapti Vakarų aljansų – ekonominio (ES) ir karinio (NATO) yra visiškai teisus. Nesirūpinti savo šalies (š. atveju Rusijos) geopolitiniu ir kariniu saugumu, tai tas pat, kaip pasirašyti po savo šalies ištrynimu iš istorijos. Mes visi galime išlikti tik derinant interesus ir saugumą. Kitaip WW 3, kuris paves Žemės likimu rūpintis ne žmonėms, o kitoms gyvybės rūšims.
P.S. Pasaulyje ir Europoje daug šalių, kurios nėra ES ir NATO narės, bet gyvena puikiai. Kas trugdė (trugdo) Ukrainai daug ir gerai dirbti, gyventi taikoje su visais bendrapiliečiais, prekiauti į visas puses ir gerai gyventi? Nesinorėjo daug ir gerai dirbti- vadinasi kalta išorė, šiuo atveju -Rusija.
Ukrainoje masinė šizofrenija seniai klesti. Dar prieš gerą dešimtmetį buvau viename renginyje, kuriame dalyvavo mokslininkų delegacija iš Ukrainos. Beje, dauguma jų buvo rusai (bent pagal pavardę). Tai jau tuomet net mokslininkai kliedėjo, kad Ukraina tai ohoho. Kad įkalus kuolą į jos žemę, jis sužaliuos ir pražys… Ir tokius kliedesius kliedėjo mokslininkai (ne humanitarai, o tiksliųjų mokslų atstovai). Jie taip kalbėjo man ir kitiems lietuviams su jais bendraujant neformaliai, prie gero maisto lėkštės, kavos puoduko ir stikliuko…
Daugiau negu akivaizdu kam A. Ilarionovas dirba. O Lietuva- aktyvus tokių veikėjų centras.
Tiesa Putinui skausminga.
Tiesa visiems skausminga. Ir Lietuvos valdovams taip pat. Visiems, kas įklimpęs į melą.
Koks skirtumas kas kaip vadina žmonių žudymą ir kuo jį pagrindžia. Nuo to esmė nesikeičia. Norėčiau išgirsti “eksperto” nuomonę apie amerikiečių nužudytus milijonus nekaltų žmonių- vaikų, moterų, senukų- Vietname, Bolivijoje, Čilėje, Meksikoje, Irake, Irane, Afganistane, Haityje, Gvatemaloje, Kuboje, Konge, Somalyje, Sudane, Kolumbijoje, Korėjoje, Pakistane, Indonezijoje, Nikaragvoje, Kososve, Bosnijoje, Libijoje, Filipinuose, Jemene, Kambodžoje, Puertorike, Dominikos respublikoje, Palestinoje ir dar keliose nepaminėtose. Amerikos rankos iki alkūnių suteptos nekaltų žmonių krauju ir ištaškytom smegenim, o ji vis dar jaučiasi galinti mokyti kitus laisvės ir demokratijos. Šlykštu ir apgailėtina. Šlykštu, kad Lietuvos politikos ir valdžios padugnės spaudžia jiems rankas ir pritariamai linkčioja galvas. O bjauriausia, kad jie tai daro mūsų vardu, mano vardu, nors nei vienam jų nei aš nei jūs nesuteikėte tokių įgaliojimų.
Į tai nebus jokio atsakymo. Ir tiems, kam panašus klausimas užduodamas viešoje diskusijoje, ima siusti, kliedėti nesąmones, kreipti temą kitur, bukai juokauti…