Prieš keturiasdešimt metų Rumšiškėse įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia apžiūrėti naują žydų buto parodą. Joje – šabo šventei padengtas stalas, įvairūs baldai, knygos ir virtuvės rakandai.
Iš pirmo žvilgsnio panašios tarpukario Lietuvos žydų ir lietuvių namų vidaus išvaizdos iš tiesų slepia žymius dviejų tautybių gyvensenos skirtumus. Bene labiausiai žydo ir lietuvio butai skiriasi baldų naudosena, valgio ruošimu ir žydų apeiginiais daiktais. Žydų tradicijų nežinančius žmones stebina visokių indų, rakandų gausa žydų virtuvėje. Labai svarbus jo reikalavimas – nemaišyti mėsos ir pieno nei verdant, nei valgant, todėl reikalingi skirtingi virtuvės rakandų komplektai.
Kambaryje padengtas stalas Šabatui. Tai pagrindinė, ypatinga, kiekvieną šeštadienį pažymima žydų šventė. Šeštadienis buvo skirtas Dievo pasaulio kūrimui atminti, tad religingiems žydams tai buvo nedarbo diena. Šabatas prasideda penktadienio vakarą moteriai uždegant žvakes. Žvakių uždegimas simbolizuodavo dėkingumą Dievui – dangiškos šviesos kūrėjui, atskyrusiam tamsą nuo šviesos ir šventą Šabato dieną nuo kitų savaitės dienų.
Liaudies buities muziejus Rumšiškėse atidarytas prieš keturiasdešimt metų. Planų įkurti tokį muziejų po atviru dangumi būta ir tarpukariu, tačiau tąsyk nesutarta dėl jo vietos. Per aštuonerius metus Rumšiškėse buvo pastatytos iš kaimų perkeltos sodybos, vėliau – ir miestelis.
Dabar Liaudies buities muziejuje yra apie pusantro šimto medinių pastatų, planuojama atkurti pradžios mokyklą, daržinę, vėjo ir vandens malūnus.
