2014 m. sausio 3 d., penktadienį, 16 val. Vilniuje, Signatarų namuose bus pristatyta nauja Algirdo Patacko knyga „Litua”.
Tokios knygos, kaip ši, vadinamos gyvenimo knygomis. Joje skelbiami Algirdo Patacko pirmieji tekstai, spausdinti dar XX a. 7-ojo dešimtmečio pogrindžio savilaidoje, naujausieji – dabartyje. Jų esmę nusako pavadinimas – Litua, Lietuva tėvynė. Tai baltistikos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant pačia plačiąja prasme – nuo studijų apie mūsų esą, savimonę, mentą, baltų religiją ir jos sąlytį bei sąsajas su krikščionybe, apie kalbą, istoriją, iki grožinės literatūros tekstų. Apie kalbą – ypač, nes kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties dalis, kurią praradę mes jau nesame tauta.
Autorius, būdamas pogrindžio kultūros, „Pastogės Lietuvos“ žmogumi, savo tekstuose nesiekė akademinio pripažinimo, rašė eseistiniu stiliumi, leisdamas sau „laisvai kvėpuoti“, už ką buvo giriamas žymaus baltisto Vladimiro N. Toporovo.
Knygos atsakingoji redaktorė Violeta Baltušytė, dailininkė Karina Adamonienė.
Renginyje dalyvaus: akad. prof. Eugenijus Jovaiša, EP narys Algirdas Saudargas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, kultūrologas Aleksandras Žarckus, „Versmės” leidyklos redaktorius Petras Jonušas.
Pagaliau sulaukėme dovanos Trijų karalių proga
– miros, auksiuko ir smilkalų.
CHA
Būt indomu paskaityt, kokias ten Baltų religija turi prookupacines sąsajas su krikščionybe eseistiškai.
Nors, kai pagalvoji, panaudojus IN-JAN metodiką, tai viską gali plakti į vieną.
Butu idomu paskaityti…
O knygos viršelyje – anūkė pagonė ?
Taip, pagonė, švenčia Rasą ir kitas Šventes. O laisvalaikiu, sekmadieniais, vaikšto į bažnyčią, ir nemato čia bėdos…
Matos, į senelį panaši.
O kur ta kita mergaitė… iš Garliavos? Kuria taip nuosekliai, Patackas gynė ? Irgi „laisvalaikiu, sekmadieniais, vaikšto į bažnyčią, ir nemato čia bėdos…“ Žmogus – nevykėlis, tas „autorius“… „dvasių“ komersantas.
Taigi, ar tik nebus toji knyga – baltams krikšklastinga dvasinė dovanėlė trijų karolių proga ?
——————————————————————————–
Ginčinas du lietuviai, kiek reik vaiksčioti božnyčion. Vienas sako, kad reik kartą per dešimtmetį, o kitas ginčina, kad vienąkart per metus.
O štai prieina trečias ir sako:
– Vadinasi reziume, visvien pripažinkit, božnyčion visvien, kaip bebūtų, eiti reikia.
CHA
Sausio 7 dieną 07:00 renkamės Daukanto aikštėje ir prie Seimo: reikalausime neliečiamybės grąžinimo Neringai, Uspaskich ir jo komandai, laisvę ponui Daktarui, Algimantui Vertelkai, Vladui Beleckui, kankiniams ir didžiavyriams! Šalin rankas nuo kankinės Nutrijos Neršos! Šalin rankas nuo kankinio Daktaro! Šalin rankas nuo šlovingosios Darbo partijos! Šalin rankas nuo gerb. Račkausko ir Ulbio! TIE-SOS! MĖ-SOS!
O ką, jus jau žado paleisti iš ligonines? .. Chm, akivaizdu per anksti, reikia gydyti ir gydyti… Koks sunkus tamstai priepuolis.
Kiekvienas susitikimas su knygos autoriumi yra didelė ir graži dovana.
LIT+UA=Lietuva+Ukraina 🙂
Buvau Algirdo Patacko knygos “Litua” pristatyme Signatarų namuose….
Jau ankštos darosi mūsų salės, jau greitai ankštos bus ir mūsų aikštės. Jau kyla Lietuva į savastį, į Tėvynę… Orumas apima jau mūsų Žmogų, jau tiesiasi atgimstanti Lietuva. Čia, kaip prieš Aušrą, pirma tampa gūdžiai tamsu, kol prabudę paukščiai savo čiulbėjimu ir kylančios Saulės spinduliai nepaskelbia artėjantį Rytą…
Drebėkite tamsumos, Jūsų laikas jau praėjo…
Nebuvo ir istorikų toj salėj, nors žadėjo…