Šiemet varėniškiai švenčia gražią Senosios Varėnos sukaktį – 600 metų jubiliejų. Šiai prasmingai progai paminėti ir įamžinti Senojoje Varėnoje vyksta daug gražių, išliekamąją vertę turinčių renginių. Valstybės dienos išvakarėse A. Ryliškio vidurinės mokyklos stadione nušurmuliavo įspūdingas, vienas iš pagrindinių jubiliejinis renginys „Senoji Varėna istoriniuose meno ir kultūros sūkuriuose“. Šventėje buvo demonstruojami senieji amatai, vyko tautodailės ir amatų mugė, koncertai, senovės karių ir viduramžių riterių turnyrai. Pavakare prasidėjusi šventė baigėsi prieš vidurnaktį įspūdingu ugnies ir pirotechnikos reginiu.
Istorine praeitimi turtinga Senoji Varėna rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta po Žalgirio mūšio – 1413 metų sausio 9 d. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tą dieną rašytame laiške kryžiuočių ordino magistrui. Šioje šventėje buvo tarsi iš praeities atšaukta jos istorija, muzika, amatais bei visa šventėje tvyrojusia nuotaika tarsi pereiti visi šeši Senosios Varėnos šimtmečiai.
Paminėti gražios Senosios Varėnos sukakties susirinko ne tik bendruomenės nariai, Varėnos rajono savivaldybės vadovai, bet ir iš svetur į gimtinę atvykę kraštiečiai.
Šventę nuotaikingu šokiu pradėjo šokių studijos „Mikitukas“ šokėjai, vėliau lauko scenoje dainavo ir grojo Dubičių etnografinis ansamblis, Varėnos kultūros centro kolektyvas „Žeiria“, grupė „Korys“. Eksperimentinio postfolkloro melodijomis ir sutartinėmis praturtintomis rytų, slaviškais ir akustinio džiazo elementais lepino šventės svečiai – grupė „Sen Svaja“. Laisvų menininkų kolektyvas „ByTikZyz“ atseikėjo smagių, pašėlusių, patrakusių, energingų tradicinių šokių. Senąja viduramžių muzika kerėjo grupė „Ambera“.
Dalyvavusieji jubiliejinėje šventėje galėjo grožėtis senųjų Senosios Varėnos istoriją ir žmones menančių fotografijų paroda bei filmais po atviru dangumi.
Visos šventės metu susidomėjimo nestigo amatų kiemeliui. Čia buvo demonstruojami senieji amatai, vyko tautodailės ir amatų mugė, žiūrovų laukė XIV–XVII a. šarvų bei ginklų ekspozicija, čia kiekvienas panorėjęs galėjo daugiau sužinoti apie ginkluotės bei šarvuotės, karybos, viduramžių gyvenimo ypatumus bei jų atsiradimo istoriją. Kiekvienas panorėjęs galėjo išsikalti Senosios Varėnos jubiliejui skirtą monetą.
Gausius šventės dalyvius su gražiu jubiliejiniu renginiu pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas. „Linkiu, kad Senoji Varėna ir toliau rašytų naujus istorijos puslapius ir būtų išskirtinė iškiliais žmonėmis, garsinančiais visą Dzūkiją. Džiaugiuosi, kad Senosios Varėnos mokykloje ugdomi talentai, kurie kad ir kur bebūtų, garsina savo gimtinę. Gražios Jums šventės ir gražių jubiliejinių metų“, – linkėjo rajono vadovas.
Su švente Senosios Varėnos gyventojus sveikinęs mero pavaduotojas Alvydas Valeiša pasidžiaugė, kad šis jubiliejus dar labiau subūrė bendruomenę.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Laima Vilbikienė pažymėjo, jog labai prasminga, kad tokia šventė vyksta Valstybės dienos išvakarėse. „Aš čia gimusi ir užaugusi, čia gyvenu ir visada didžiuojuosi savo miesteliu. Čia gyvena puikūs žmonės, mes turime puikią gamtą ir didingą istoriją. Birželio 23-ąją Senojoje Varėnoje įvyko istorinis įvykis – buvo pašventintas Senosios Varėnos herbas ir vėliava. Visą pusmetį čia vyko įvairūs renginiai, skirti Senosios Varėnos 600 metų jubiliejui, kuriuose dalyvavo mokytojai, mokiniai, jauni ir pagyvenę bendruomenės nariai. Ir toliau garsinkite Senąją Varėną savo gražiais darbais“, – linkėjo L. Vilbikienė.
Jubiliejinę šventę papuošė Varėnos krašto tautodailės meistrai ir amatininkai. Gardžiais sūriais bei kitais karvių bei ožkų pieno produktais ir medumi viliojo sūrininkas Audrius Jokubauskas iš Kabelių, dailius nėrinius bei rankdarbius demonstravo ūkininkė Daiva Petruškevičienė iš Tolkūnų, pirkėjų akį traukė Stasio Truncės kalvystės darbai. Medžio drožėjų dailės studijos „Kadagys” vadovas Algirdas Juškevičius su savo mokiniais Mindaugu ir Edvinu šiemet ne tik siūlė įsigyti medžio drožinių, skulptūrų, bet ir demonstravo senovinę kailių išdirbimo technologiją. Kaimo turizmo sodybos „Grikutis“ šeimininkė Laima Mačionienė demonstravo vėlimo iš vilnos procesą, o šalia pirkėjus viliojo jos margaspalviai dirbiniai iš vilnos. Tautodailininkė Eugenija Bakšienė siūlė įsigyti sausų puokščių, dirbinių iš šiaudelių. Keramikas Audrius Matonis, siūlęs pirkti spalvotus keramikos dirbinius, čia pat demonstravo, kaip jie gimsta. Mugėje netrūko ir kitokių tautodailininkų ir amatininkų dirbinių. Šventėje dalyvavo senovės baltų karybos klubas „Jotvos sūnūs“. Viduramžių pasiuntinių palapinėje veikė ginkluotos šarvuotės paroda.
Mažųjų šventės lankytojų „Jaunojo riterio bei damos“ mokykloje laukė piešimo, lipdymo iš molio pamokėlės, taip pat įvairūs senoviniai žaidimai ir mažiems, ir dideliems.
Abejingų nepaliko senovės karių kovos ir tikras riterių turnyras, kuriame nesuvaidintais smūgiais vienas kito šarvus lankstė riteriai iš įvairių pasaulio šalių.
Šventę vainikavo didžiulis ugnies ir pirotechnikos šou, kurio metu įvairiais šokiais buvo demonstruojami atskiri ugnies įrankiai, energija, aistra ir pavojus persipynė su lyriškais šokio žingsneliais, sudėtingais pakėlimais, o įspūdį sustiprino specialieji pirotechnikos efektai.
Titulinė nuotrauka,jubiliejų šventė kailialupys, tik kieno kailis?.