Broliai latviai – taip savo renginio leitmotyvą šiemet įvardija tradicinis šiuolaikinės baltiškos kultūros ir alternatyvios muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“, vyksiantis rugpjūčio 23–25 dienoms Zaraso saloje.
Vienas didžiausių Lietuvos vasaros festivalių kasmet savo programai suteikia naujų akcentų ir pasirenka kitą baltišką temą, kurią atskleidžia per muziką, amatus, paskaitas, filmus, ekologinį meną ir kitas veiklas.
Pasak festivalio rengėjų, nors latviai su lietuviais nuo seno vieni kitus vadina broliais, mes apie kaimynus žinome labai nedaug ir kultūrinio bendravimo bei baltiškos vienybės dažnai pristingame.
„Todėl šių metų renginiu nutarėme bent dalele prisidėti prie abiejų baltų tautų brolystės stiprinimo. Norime nuostabioje Zaraso saloje, t.y. beveik ant Lietuvos ir Latvijos sienos, surengti šventišką lietuvių ir latvių susitikimą, kur muzika ir menu atsakysime gan retorinį klausimą – ar mes broliai?“, – sako festivalio vadovas Ugnius Liogė.
Latvių kultūra žymi itin gausiu ir turtingu folkloro palikimu, o muzikinė post-folkloro kryptis, kuria grindžiama didžioji „Mėnesio Juodaragio“ programos dalis, prasidėjo taip pat Latvijoje.
„Renginio scenose išvysime pačias talentingiausias ir įdomiausias Latvijos muzikos grupes, jų skaičius festivalyje bus kaip niekad gausus, latviškų gaidų išgirsime ir ne vienos lietuvių grupės pasirodyme, – teigia organizatorius. – Taip pat kviesime atvykti nagingus latvių amatininkus, įvairius klubus, istorijos ir kultūros žinovus. Tikimės sulaukti ir nemažo būrio žiūrovų iš Latvijos, kuriems šiuolaikinė lietuvių kūryba irgi turėtų tapti atradimu.“
Iš Latvijos pusės žada atvykti lietuvių publikai neblogai žinomi kolektyvai: post-folkloro legenda „Ilgi“, sunkiosios folk-metal muzikos atstovai „SkyForger“, energingieji dūdmaišių ir būgnų meistrai „Auli“, vyrų folkloro grupė „Vilki“, neofolk kūrėjai „Enu kaleidoskops“ ir kiti.
Festivalio paskaitose bus aptariama latvių mitologija ir ornamentika, kuršių, latgalių, žiemgalių genčių istorija, kalbų ir paveldo įdomybės, lietuvių ir latvių sąsajos.
„Esame to paties ąžuolo šakos, nors istorija vedė mūsų tautas skirtingais keliais. Tikimės, kad mūsų panašumai ir skirtumai sukurs labai įdomią baltiškos brolybės šventę,“ – sako U.Liogė.
Nors pagrindinei festivalio temai skiriamas didelis dėmesys, „Mėnesio Juodaragio“ programoje pasirodymus surengs ir kitų šalių kolektyvai iš Čekijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Liuksemburgo. Iš viso keturiose festivalio scenose pasirodys per 50 muzikos grupių ir projektų.
Nuostabus sumanymas.
Šiandien, kaip niekada mums reikia vienybės, kuri prasideda nuo kito pažinimo.
Svetimžodžiai – svetimi žodžiai ..
” renginio, leitmotyvą , tradicinis , baltiškos , kultūros , alternatyvios , muzikos , festivalis , festivalių ”
” programai , akcentų , baltišką , temą , muziką , filmus , ekologinį ,meną , festivalio , kultūrinio ”
” baltiškos , baltų , muzika ,menu ,retorinį , festivalio , kultūra , folkloro , muzikinė , post-folkloro ”
” programos , scenose , talentingiausias , muzikos , grupes , festivalyje , grupės , organizatorius ”
” klubus , kultūros , kolektyvai , post-folkloro , legenda , folk-metal , muzikos , energingieji , folkloro ”
” neofolk , Festivalio , mitologija , ornamentika , baltiškos , festivalio , temai , programoje , kolektyvai ”
” festivalio , scenose , muzikos , grupių , projektų ”
Ar Ugnius Liogė čia iš Didžios Meilės Lietuvai ir Lietuvių Kalbai “Ugningai” taip Ją apiBūdiną ?
renginio-?!
meną, menu-?!
Dėl žodžio renginio paskubėjau,atsiprašau.
Menas primestas mums žodis. (Lamatui)
iš kokios kalbos?
Svetimžodžiai, kaip rūkymas – visi supranta, bet neturi vidinių jėgų atsisakyti žalongo įpročio. Pvz., Vaiškūnas parašė net straipsnį:
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jvaiskunas-piktnaudziavimas-svetimzodziais-zlugdo-gimtaja-kalba.d?id=15653422
Raštingas, gi, bestuburis 😀 😀 😀
Kiekvienas baltų vienybės atsivėrimas yra sveikintinas. Šiuo atveju tarptautiniai žodžiai nėra taip blogai, padeda lengviau bendrauti, suprasti artimas, bet svetimųjų poveikyje atitolintas kalbas. Priekaištauti galima kalbininkams – nesirūpina bendradarbiavimu kuriant naujus žodžius techninėms ir kt naujovėms .
Pirmasis sunaikinęs šnektas ir subendrinęs jas į bendrinę Lietuvių Kalbą yra Jonas Jablonskis ir visa jo draugija..Todėl ir jo viena iš padėkų,šie metai yra “tarmių” metai …
Mokina mus kažkas kaip “tarmiškai” kalbėti …
Dėkoti reikia pradėti nuo J.Jablonskio,o baigiant Irena Smetonienę ir visais kitais draugijos bičiuliais – draugais.
( http://www.lkk.flf.vu.lt/index.php )
( http://vlkk.lt/ )
Miestų augimas pasmerkė tarmes pražūčiai. Dabar mes kalbame GYVA bendrine kalba ir turime būti dėkingi visiems kalbininkams, kurie išsaugojo lietuvių kalbą nuo išnykimo. Teko sutikti ‘žemaičių’, kurie kalbino mane žemaitiškai prie Utenos. Aš jų nesupratau.