Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija ragina žmones, planuojančius įsigyti veislinį augintinį, būti atidžiais ir atsakingais. Per pastarąsias dienas organizacija gavo 9 pranešimus apie tai, kad įsigyti „veisliniai“ gyvūnai po kelių dienų mirė nuo išsekimo ar užkrečiamų ligų, arba pirkėjai įsigijo mišrūnus. Sukčiaujantys gyvūnų daugintojai parduoda gyvūnus su suklastotais sveikatos dokumentais.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kartu su nukentėjusiais kreipėsi į policiją prašydami nustatyti šiuos nusikaltimus darančius asmenis.
Pagal rastus skelbimus internete gyvūnus įsigiję žmonės pasakojo, kad pirko veislinius šunis – Jorkšyro terjerus, Vakarų Škotijos terjerus, Džeko Raselo terjerus, Samojedus. Pranešimuose apie nusikaltimus figūruoja kelios apie 40 metų amžiaus moterys, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiais arba rusvais plaukais. Dažna susitikimui nurodoma vieta Kauno PC „Mega“ arba kuro degalinės, tačiau kartais siūlosi ir veža į kitus miestus. Dėl to nukentėjusiųjų patirta žala svyruoja nuo 1000 iki 4000 litų.
„Labai didelė dalis žmonių, siekdami sutaupyti, įsigyja populiarios veislės augintinius iš nepatikimų prekeivių, dar vadinamų gyvūnų daugintojais. Tokie daugintojai, skirtingai nei atsakingi veisėjai, siekdami kuo didesnio pelno, nesirūpina gyvūno sveikata, imunitetu, nekreipia dėmesio į jo genealogiją. Paprastai jie net nebando tikrinti savo veisiamų augintinių sveikatos, tirti jų dėl genetiškai paveldimų ligų, kurias jie gali perduoti savo palikuonims. Augant ir vystantis tokiam jaunikliui gali išryškėti psichikos sutrikimai, nebūdingi tai veislei, kaip pavyzdžiui, bailumas, agresija. Taip pat pasireiškia displazija, alergija ar kiti rimti sveikatos sutrikimai, kurie gyvūno savininkui atneš ir didelių finansinių išlaidų. Per anksti atskirti nuo motinos, dėl laikymo netinkamomis sąlygomis jaunikliai būna užsikrėtę parazitais, turi nusilpusią imuninę sistemą. Neretai įsigijus sergantį gyvūną, jis net po didžiausių pastangų išgydyti vis tiek nugaišta, džiaugsmą pakeičia nuoskauda, kurią lydi ir dideli finansiniai nuostoliai“, – pasakojo Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Ji pataria, kad ieškant veislinio augintinio reikia visuomet apžiūrėti abu jauniklio tėvus (kalę ir patiną) ir sąlygas kuriose jie yra laikomi, kokiam veislės klubui jie priklauso, paieškoti informacijos apie veisėją pas kitus klubo narius. Svarbu su planuojamo įsigyti jauniklio tėvais pabendrauti, įvertinti jų sveikatą, socializacijos lygį, nes nuo to gali priklausyti būsimo augintinio psichinė būklė. Taip pat šeimininkų reikia prašyti tėvų ir jauniklio kilmės dokumentų bei sveikatos testavimo sertifikatų, nes visi atsakingi veisėjai privalo juos turėti. Beje, dokumentai arba yra, arba ne, jie negali būti padaryti vėliau. Dokumentai turi būti duodami iš karto su gyvūnu, o ne vėliau. Įsigijus gyvūną su kilmės dokumentais ir atsiradus sveikatos sutrikimams yra didelė galimybė, kad patirtos finansinės išlaidos bus atlygintos, ką sunkiai įmanoma padaryti perkant augintinį be veislės standarto ir sveikatos dokumentų.
Kitas svarbus dalykas – jauniklių negalima atskirti nuo mamos ne anksčiau nei jiems sukanka du mėnesiai. Šuniukų negalima atskirti ne ankščiau nei 2 mėn., kačiukų ne ankščiau 3 mėn. Visi jaunikliai turi būti paskiepyti, jiems turi būti duoti vaistai nuo įvairiausių parazitų, kurie gali būti užkrečiami ir vaikams, suaugusiems. Visą tai turi būti įrašyta į gyvūno skiepų pasą. Įrašai patvirtinti ne tik parašu, bet ir spaudu, bei įrašant veterinarijos gydytojo vardą, pavardę. Per anksti atskirti nuo motinos jaunikliai sunkiai išmoksta būtinų higienos įgūdžių, jie nesugeba domėtis nauja aplinka, todėl parsinešę tokį mažylį rizikuojama klausytis nuolatinio gilaus verksmo. Ankstyvo amžiaus jauniklis dar nemoka mokytis iš žmonių, todėl vėliau gali atsirasti gyvūnų elgesio problemos.
httpv://youtu.be/kZmwHkSOEfs
