Lietuvos nacionalinis muziejus, įgyvendindamas dalinai Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą, išleido monografiją „Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga. 1817–1875“.
Šis leidinys priklauso muziejaus inicijuotai mokslinių leidinių, skirtų Vilniaus miesto tyrinėjimams, serijai „Vilniaus sąsiuviniai“. Knyga parašyta Vilniaus dailės akademijos menotyrininkės Ingridos Tamošiūnienės baigiamojo darbo moksliniam magistro laipsniui įgyti pagrindu. Projektui vadovavo humanitarinių mokslų daktarė, menotyrininkė Birutė Rūta Vitkauskienė.
Šiuo projektu parengta pirma sumanytos monografijos dalis, pristatanti dabartinio Vilniaus Gedimino prospekto planavimo ir įgyvendinimo istoriją XIX a. miestų raidos kontekste. Šv. Jurgio prospekto (taip gatvė oficialiai vadinosi 1852–1915 metais) formavimo procesas iki šiol tyrinėtas nedaug. Prospektas, kaip ir buvo sumanyta jo teorinio formavimo išvakarėse, dabar yra centrinė, reprezentacinė mūsų sostinės gatvė, todėl kompleksiniai istoriniai urbanistiniai jo tyrinėjimai tebėra aktualūs.
Pirmoje knygoje apžvelgiamas mažiausiai pažįstamas ankstyvasis gatvės formavimo tarpsnis: pradedant projektine vizija ir baigiant prospekto nutiesimu tikrovėje, chronologiškai apimant 1817-1875 metus. Knygoje publikuojama įdomi XIX a. Vilniaus planavimo medžiaga.
turiu pasiųlymą:mūsų įžymių karalių vardų gatvių pavadinimai išmėtyti haotiškai,o galėtų prasidėt,kad ir medžio forma,tai yra Mindaugo apie aikštę kur Arkikatedra,Gedimino prospektą palikt,o nuo jo atšakos eitų vėlesnių karalių,vaikų,anūkų,proanūkių,panašiai kaip giminės medis,žiūrint žemėlapį,………..būt puiku.
Книга, котороя открыло мне Вильнюс по новому . Огромное спасибо
teisybės dėlei, prospektas tai iš tiesų vadinosi ne Šv. Jurgio, ir net ne “Švientego Jiežego”, o Georgijevskij – kaip oficialiai, taip ir neoficialiai …