
Lapkričio 3 d. būdama 74-erių metų, mirė ryški ir nepakartojama lietuvių teatro ir kino žvaigždė Eugenija Pleškytė.
E.Pleškytės talentas kurstė ir įkvėpė ne vieną garsų teatro ir kino režisierių kūrybai. Ji būdavo kviečiama svarbiausiems vaidmenims, kaip lygiavertė bendradarbė ir žvaigždė tituluočiausiems aktoriams. Garsiausi Lietuvos kino ir teatro meistrai laikė didžiule garbe ir įvertinimu, jei jiems būdavo siūloma dirbti kartu su E.Pleškyte. Režisierius Rimantas Tuminas apie E.Pleškytę yra išsitaręs taip: „Ji buvo moteris žaibas, sugebanti vyrus ne tik žudyti, bet ir kurti“.
Birutė Vyšniauskaitė ir Valdas Babaliauskas apie E.Pleškytę yra sukūrę dokumentinį LRT filmą „Savi keliai“ . Filme primenama ir skaudi Pleškių šeimos istorija atsiliepusi ir Eugenijos likimui – jos brolio Jono pabėgimas iš Sovietų sąjungos į Vakarus. Jonas Pleškys dirbdamas SSRS povandeninius atominius laivus aptarnaujančio laivo kapitonu 1961 m. netikėtai nuplukdo savo laivą iš Klaipėdos į Švedijos Borholmo salą, o vėliau gauna politinį prieglobstį JAV.
Šis įvykis skaudžiai paliečia ir Eugeniją. Sustiprėjus sovietinei priespaudai 1970-1980 metais Eugeniją dažnai apimdavo nykuma ir tuštuma, ji buvo laikoma tėvynės išdaviko seserimi todėl dažnai netekdavo labai įdomių vaidmenų tiek SSRS, tiek ir užsienio kine.
Lietuvai išsivadavus iš sovietinės priespaudos Eugenija pačiame savo jėgų žydėjime palieka sceną ir išvyksta į JAV pas brolį, kurio ilgėjosi visą gyvenimą. Ten E.Pleškytė išteka ir tik po savo vyro mirties 2008 m. vėl sugrįžta į Lietuvą.
„Už jos lieka didžiulė, didžiulė paslaptis“, – sako maestro Eimuntas Nekrošius filmo apie Eugeniją Pleškytę „Savi keliai“ pabaigoje.
Ūkanotoje rudens padangėje užgesusi viena šviesiausių lietuviško teatro ir kino žvaigždžių savo didžiąją paslaptį paliko mums. Ir įminti ją sugebės tik tas kas išmoks pilką kasdienybės liūdesį paversti širdies virpulio palydėtu kūrybos džiaugsmu.
***
Eugenija Pleškytė gimė 1938 m. sausio 6 d. Giliogiryje, Plungės rajone.
1961 m. baigė Valstybinę konservatoriją. 1961–1963 m. dirbo Kauno dramos teatre, 1963–1965 m. Valstybinio akademinio dramos teatro aktorė. Nuo 1965 m. – Jaunimo teatro aktorė.
Nuo 1995 m. iki 2008 m. E.Pleškytė gyveno San Franciske (JAV).
2009 m. E. Pleškytė buvo apdovanota kino ir televizijos filmų apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ bei Padėkos prizu – „Auksine gerve“ už nuopelnus nacionaliniam kinui.
E.Pleškytė filmavosi su žinomiausiais Sovietų Sąjungos ir Lietuvos aktoriais ir įsiamžino tokiuose garsiuose filmuose, kaip Samsono Samsonovo „Grynai angliška žmogžudystė“, kuriame vaidino kartu su Rusijos žvaigžde Aleksejumi Batalovu, Marleno Chucyjevo filme „O buvo gegužis“ su rusų kino garsenybe Sergejumi Šakurovu.
E.Pleškytė vaidino tokiuose filmuose kaip „Laiptai į dangų“ (1966), „Vyrų vasara“ (1970), „Herkus Mantas“ (1972), „Sadūto tūto“ (1974), „Ilga kelionė prie jūros“ (1976), „Nesėtų rugių žydėjimas“, „Velnio sėkla“ (1979), „Mažos mūsų nuodėmės“ (1979).
Kino-teatr.ru nuotraukų galerija:
Lietuvos Prezidentė pareiškė užuojautą
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl aktorės E.Pleškytės mirties.
„Itin didelio talento aktorė ir ryški asmenybė Eugenija Pleškytė aukso raidėmis įrašė savo vaidmenis Lietuvos teatro ir kino istorijoje. Jos vardas ir kūryba plačiai žinomi už Lietuvos ribų, vaidinti su ja scenoje ir kine laikė garbe iškiliausi mūsų bei užsienio aktoriai. Žinomų teatro ir kino režisierių kūrybai ji turėjo didelę įtaką. Jos kūryba Kauno ir Vilniaus dramos teatruose, o ypač – Vilniaus Jaunimo teatre, kuriame ji sukūrė iškiliausius savo teatrinius vaidmenis, ryškiai spindėjo visoje Lietuvos teatro padangėje ir lėmė išskirtinį ne tik teatro, bet ir kino režisierių dėmesį“, – rašoma prezidentės užuojautoje.
Pasak šalies vadovės, legendinės mūsų aktorės gyvenimas Lietuvoje ir svetur buvo dramatiškai susietas su išsilaisvinimo virsmais, kurie atsispindėjo ir E. Pleškytės kūrybiniame bei asmeniniame gyvenime.
Prezidentė pareiškė gilią užuojautą Velionės artimiesiems, bičiuliams ir visiems teatro bei kino kūrėjams.
Seimo pirmininkė Degutienė taip pat pareiškė užuojautą
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pareiškė užuojautą dėl scenos ir ekrano legendos E. Pleškytės mirties.
„Tai buvo asmenybė, su kurios vardu visiems laikams suaugo išskirtinis Lietuvos kino laikotarpis – tai, kas istorijoje vadinama tautos aukso fondu, o žiūrovų atmintyje ir širdyse liko ir lieka kaip pačios tikriausios, pačios skaidriausios vertybės, patys jautriausi išgyvenimai. Šiandien niekam nekyla abejonių, kad poetiškasis lietuvių kinas, tokie šedevrai, kaip „Herkus Mantas“, „Sadūto tūto“, „Velnio sėkla“, „Faktas“, „Benjaminas Kordušas“, daugybė kitų, be Eugenijos Pleškytės akių ir balso, be jos išskirtinio talento ir nepakartojamo moteriško žavesio būtų visiškai kitokie“, – užuojautoje rašo I.Degutienė.
Seimo Pirmininkė primena, kad žavėdamiesi talentingos aktorės vaidyba, nedaug kas žinojo, kad ši moteris ir visa jos šeima išgyvena skaudžią dramą – kad dėl aktorės brolio kapitono Jono Pleškio pabėgimo iš Sovietų sąjungos į laisvąjį pasaulį šeima patiria išskirtinį sovietų valdžios dėmesį ir nuolatinę moralinę prievartą bei persekiojimą.
„Galbūt šie išgyvenimai, laisvės ir tikrųjų vertybių ilgesys, brolio ilgesys ir buvo ta dvasinė sėkla, iš kurios Lietuvos teatrų scenose ir televizijos bei kino ekranuose rasdavosi gražiausi Eugenijos Pleškytės vaidmenys, nuoširdžiausi, giliausi ir subtiliausi išgyvenimai. Nuoširdžiai užjaučiu Velionės šeimą ir artimuosius, bičiulius ir kolegas menininkus, nuoširdžiai užjaučiu kiekvieną, kuriam žinia apie aktorės išėjimą suteikė liūdesio ir skausmo. Nuoširdus dėkingumas ir visuotinė pagarba telydi Velionės Eugenijos Pleškytės vardą ir atminimą“, – rašo Seimo pirmininkė.
Išėjo dar viena Asmenybė. Tapo tamsiau ir tuščiau. Suglauskim gretas.
Lai bus lengva jai žemelė Lietuvos… Gaila. Labai gaila…
Klaidos:
1. Bornholmo sala yra Danijoje, o ne švedijoje;
2. J.Pleškys nuplukdė laivą į Gotlando salą http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Pleškys
3. E.Pleškytė buvo tarybinių laikų aktorė, jokiame iš žymiausių Lietuvos filmų, pvz., “Niekas nenorėjo mirti”, “Jausmai”, “Velnio nuotaka” ir pan., ji nevaidino;
4. nei ji buvo ypatingai graži, nei ypač talentinga – tiesiog vidutinių gabumų, o kaip pasakoja su ja vaidinęs Šurna, tai ji buvo gana aršaus charakterio, per gyvenimą gyveno su keturiais vyrais, o Lietuvai gavus “nepriklausomybę” ji išvyko iš šalies į JAV ir kaip aktorė mirė.
Švedija.
Buvusio partnerio aktoriaus Regimanto Adomaičio pakylėtas pareiškimas – „Plėšrūnė“ – šiek tiek praskleidė ir pačios Eugenijos prisiminimus: „O man kiškių ir nereikėdavo“. Bet nepaaiškino, ar tų kiškių nereikėdavo scenoje, ar ir scenoje, ir gyvenime…Gyvenimas jai įdomių vyrų iš tikrųjų nepašykštėjo – pirmąja meile ir vyru tapo talentingas muzikantas ir kompozitorius Algimantas Bražinskas, antruoju vyru, su kuriuo susilaukė vienintelio sūnaus Martyno – vienas iškiliausių Lietuvos teatro režisierių Vytautas Čibiras.
Daugiau nei dešimt metų E. Pleškytę bendras gyvenimas buvo susiejęs su buvusiu Lietuvos kino studijos vadovu Juliumi Lozoraičiu. Tačiau apie buvusius vyrus Lietuvoje ir apie paskutinį savo sutuoktinį Amerikoje, kur praleido daugiau nei dešimt metų, Eugenija šiandien kalba itin skūpiai: „Šiandien aš rami, nes visko buvo per daug“.
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/mire-teatro-ir-kino-aktore-e-pleskyte.htm?p=4
Tiesiog apsieikime be Chamizmo. Mirė aktorė.
Bet ne kažkokia ypatinga, nes geriausias aktorius buvo Banionis, po to Adomaitis ir kt.
Tai – kino geriausi.
Kine geriausia iš lietuvių buvo Mainelytė.
Kas gali išmatuoti ankiek gera Pleškytė buvo kaip teatro aktorė – įrašų nėra?
Taip, kad nuleiskime garą – užuojauta šeimai, bet aktorė buvo vidutinių gabumų ir vidutinių pasiekimų.
Tai buvo nuostabaus aristokratinio grozio talentinga aktore.Jei Ji jaunysteje butu gyvenusi ir filmuose suvaidinusi Amerikoje, tai tikrai butu graziausia ir zymiausia pasaulyje holivudo aktore. Siandien Ji pas Dieva, kur nebera skausmo, asaru, vien dziaugsmas, sviesa, ramybe. O mums belieka pasakyti, miela p.EUGENIJA, iki susitikimo Amzinybeje !