Rugpjūčio 31 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko Tarptautinės Europos klasikinių kalbų ir Antikos kultūros dėstytojų asociacijos metinė konferencija „Klasikinės kultūros recepcija ir sklaida Lietuvoje ir Pabaltijyje“.
Sveikindamas konferencijos dalyvius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad klasikinės studijos tebelieka aktualios, nepaisant technologinio progreso ir globalizacijos, nes byloja apie žmogaus prigimtį ir gilinasi į ją, kiekvienai kartai iš naujo atverdamos nepranoktas įžvalgas apie asmenines vertybes ir socialinio bendrabūvio principus.
„Bendras Europos valstybių gyvenimas pagal Sąjungos taisykles, glaudesnio suartėjimo ir bendrijos plėtros procesai, panašu, savo tempais aplenkė gilesnį Europos tapatybės apmąstymą ir išskleidimą. Šio iššūkio akivaizdoje kultūra, iš kurios esame kilę, išaugę, kurios pirminius elementus atrandame savo teisės, politikos, švietimo ir mokslo sistemose, mums turi teikti naujus impulsus, kad suvoktume, kas esame, kodėl norime ir, svarbiausia, galime kartu gyventi, kartu prasmingai bei vaisingai veikti? Pažindami Antiką ir Antika sekusius vėlesnių epochų lyderius galime nemažai pasimokyti, kaip valdyti valstybę, ugdyti solidarią visuomenę ir kokių klaidų nekartoti,“– sakė G.Steponavičius.
Pasak ministro, neseniai tvirtinant priėmimo į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose tvarką, apsispręsta, kad nuo 2014 metų abiturientai – Antikos kultūros ir lotynų kalbos olimpiados prizininkai – gaus papildomų balų stojimo metu, ko iki šiol nebuvo. Tai sustiprins šių dalykų prestižą gimnazijose, norą jų mokytis, skatins gausėjimą mokyklų, kuriose mokoma klasikinių kalbų, supažindinama su Antikos kultūra.
Koks šaunuolis ministre. Tu imk pavyzdį į pavyzdingosios Graikijos valdžios, o jau tauta paims pavyzdį iš eilinių graikų.
Tinka taip?
Gerbiamas ministre, niekas neneigia, kad pažinti kitas kultūras yra gėris. Tačiau nemenkinkime lietuvių kultūros ir jos praeities, be kurios tie patys graikai, niekada neįmins iš kur jie, ir kas jie, kaip ir kitos Europos kultūros. Pirmiausiai mūsų jaunimas turi pažinti savo seniausiąją praeitį, jos ne tiktai ikimindauginę bet ir ikigraikine didybę, kad didžiuotusi ja, kad tvirtai atsistorų ant savo protėvių sukurtų pamatų, o tiktai tada, bendradarbiavimo pagrindais, jau galime studijuoti ir kitas kultūras.
Geru pavyzdžiu gali būti kad ir neva Homero epas “Iliada”, Jame aprašytas neva tarp tojienų ir graikų vykęs karas.
Tačiau lietuvių kalbos pagalba pavyko nustatyti, kad epe tikrumoje užkoduota gamtoje nuo 1190-jų iki 1170-jų m.pr.m.e. vykusi katastrofa. Patį gi epą parašė ne po kelių šimtmečių gyvenęs Homeras, bet įvykio liudininkas arijų-baltų krivis krivaitis, kuris žodine forma vėliau šį epą, per vienolių grandinę, perteikė graikams. Šioje vienolių grandinėje Homeras buvo paskutinysis, kuriam vėliau ir atiteko autorystės garbė. Beje, analogiška situacija ir su epu “Odisėja”, kuriame aprašytas tuo pat metu vykęs žemės drebėjimas. Odisėjas yra šio gamtoje vykusio proceso simbolis, kaip ir mūsų laikais pvz. “Katrina” simbolizuoja uraganą.
Tad, ministre, pradžioje grįžkime prie savo pamatinių vertybių ir skleiskime jas pasauliui, o tiktai tada jau įsileiskime pasaulio vertybes į savo kultūrą!