Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Kelionės

Nenuspėjamos Gaujos vingiais

Rūta Klišytė, www.valstietis.lt
2012-07-24 01:05:17
0
Nenuspėjamos Gaujos vingiais

Dažnai neįvertiname ranka pasiekiamų kaimyninių šalių ir renkamės tolimus egzotiškus kraštus. Sesė Latvija? Nuobodu: ta pati Baltija, gamta, viskas čia primins namus. Tačiau keliavusieji po Gaujos nacionalinį parką atsakys jums: nė velnio! Čia paragausite tokios egzotikos, kokios Lietuvos pašonėje nieku gyvu nesitikėjote rasią.

Kur gyveno raganos ir drakonai

Ryškiai oranžinės ar tamsraudonės, o vakarop – ir didingos violetinių atspalvių uolos, stūksančios vingiuotos upės krante… Paslaptingi urvai, kurių labirintais galite keliauti ir stačiomis, ir ropomis, jei tik nepritrūksite drąsos… Tai ne Australija ir ne Šveicarija, o Gaujos nacionalinis parkas Latvijoje.

Vienas didžiausių parkų Baltijos šalyse (teritorija – daugiau nei 92 tūkst. ha) buvo įkurtas 1973 m. unikaliam gamtos paminklui – Gaujos upės slėniui – išsaugoti. Slėnio kraštovaizdis susiformavo ledynams traukiantis maždaug prieš 12 tūkst. metų. Čia rasite net 500 lankytinų objektų, istorijos, architektūros ir gamtos paminklų. Tačiau įspūdingiausios vis dėto yra spalvoto smiltainio uolos bei vaizdingos atodangos, skalaujamos skaidrių neramios Gaujos vandenų. Nepamirštama Zvartės devono periodo uola su atodanga, stūksanti Gaujos intako Amatos kairiajame krante, Drabešės apylinkėje. Dauguma uolų juoduoja urvų kiaurymėmis, kurias išvydę mūsų vaikai neabejojo, kad būtent jose ir gyveno pasakų drakonai. Didžiausia laikoma Gutmanio ola, kuri yra beveik 20 metrų gylio, 12 metrų pločio ir 10 metrų aukščio. Kodėl ji pavadinta vieno iš Latvijos prezidentų vardu, nesupratome: vargu ar čia jis rezidavo.

Nepaprastai vaizdingas yra Gaujos slėnis, vadinamas Raganų pieva, kur uolų raudonis puikiai dera prie medžių žalumos, pievų margumo ir dangaus mėlynės. Čia senovėje neva sulėkdavusios ant šluotų raganos į puotą. Latviai, beje, moka laba neįkyriai teikti turizmo paslaugas. Jokių rinkliavų už objektų apžiūrą ar užtvarų, jokių gamtą teršiančių kioskų su alumi ir kibinais, automobilių aikštelė nemokama. Jei nori, gali apeiti slėnį vienas, skaitinėdamas stendus, nori – tau bus surengta mokama kelionė su gidu. Tačiau gidais už dyką mums mielai pabūdavo, negailėdami laiko ir pastangų, vietiniai latviai, primindami, kad esame ne tik bičiuliai, kaimynai, bet ir tikri broliai.

Upės akibrokštai ir uolų nauda ūkui

Viename kaimelyje matėme neįtikėtinų vaizdų – uolos čia priminė termitynus arba katakombas: vietos gyventojai, patobulinę gamtos sukurtas uolas, nuo seno jose yra įsirengę rūsius bulvėms ir kitoms daržovėms, kurios čia puikiausia išsilaiko.

Labiausiai lankomose vietose uolos išmargintos tarsi aborigenų rašmenimis: mat smiltainis pakankamai minkštas ženklams įrėžti, tačiau laikui bėgant mažai dyla. Kiekvienam tuščiagarbiui turistui maga palikti ant jo savo pėdsaką (kartais atrodo, kad ten būta beždžionės – ar žmogus užsikabaros taip aukštai?). Kai kurios uolos primena gausiai tatuiruoto milžino kūną. Parko direkcija ketina panaikinti visus šviežesnius turistų autografus, palikti tik seniausius ženklus.

Vietiniai Gaują vadina nenuspėjama, klastinga upe, nes ji vis keičia vagą, o jos vandenų pagraužti krantai kasmet atrodo vis kitaip. Vietos, kur pernai maudėtės, šiemet galite ir neatpažinti, o ten, kur pernai saugiai plaukiojote ar nardėte, šiemet turite būti labai apdairūs. Gauja išteka iš Viždemės aukštumų Cėsio rajone ir į Baltijos jūrą įteka ties Carnikavos miesteliu. Gaujos ir upelio nuo žemyno atkirstoje nuostabaus grožio saloje, kopose, įsikūrusi nuo sovietmečio prestižine laikoma gyvenvietė taip ir vadinama – Sala. Čia vasarojanti garsi Latvijos dailininkė Dzintra Cepitė juokauja, kad žemė Saloje tokia beprotiškai brangi, nes kasmet jos… mažėja. Aršioji Gauja ardo krantą, verčia mišką, o ant šio per potvynius lipa jūra, vis labiau semdama smėlėtą krantą.

Šarvuotųjų žuvų palikimas

Dailininkė Dzintra prie Amatos atodangų supažindino mus su savo pomėgiu – šarvuotųjų žuvų fosilijų, t. y. suakmenėjusių jų liekanų, rinkimu. Ir dėl to paskui smarkiai gailėjosi: nebenorėjome niekur keliauti, visą dieną praleidome ropomis vandenyje, tuštindami latvių gamtos turtų atsargas. Šis užsiėmimas toks įtraukiantis ir turi tokį terapinį efektą, kad, dievaži, galėtų būti taikomas depresijoms ir priklausomybėms gydyti: pamiršite viską ir tapsite priklausomi tik nuo šarvuotųjų didžuvių, prieš 400 mln. metų tyliai nardžiusių čia plytėjusioje priešistorinėje jūroje! Neseniai mokslininkai paskelbė sensacingą atradimą, kad būtent šie pirmieji stuburiniai gyviai neršdavo ne ikrais, o vesdavo gyvus palikuonis.

Tačiau fosilijų rinkimas nėra dykas malonumas. Jis reikalauja atidumo, ištvermės ir sveikatos, juk tenka trilinkam ilgai braidyti po šaltą skaidrų vandenį. Gelia kojas, maudžia nugarą, kanda uodai, nuo įvairiaspalvių dugno akmenukų raibsta akyse, tačiau koks džiaugsmas tarp jų aptikti brangenybę – suakmenėjusį šarvuotosios žuvies šarvo gabalėlį! Laikydamas jį saujoje pasijunti neišpasakytai laimingas, tobulas evoliucijos kūrinys, dėl kurio plūktasi šimtus milijonų metų. Dzintra tikino, kad šis amuletas, įdėtas į piniginę, traukia pinigus, todėl apdovanojome jais visus draugus, kurie nevengia mums skolinti.

Pasidomėję sužinojome, kad Lietuvoje, nors ir čia yra devono atodangų, šarvuotųjų žuvų liekanų randama nebent Pelyšos upėje, Šventosios intake aukščiau Anykščių. Grįžę namo netrukus ten nukakome, bet laimikis buvo kur kas kuklesnis.

Gaujos parkas labai įspūdingas, bet šįkart akcentavome jos gamtą, apeidami puikiai išlikusias Livonijos ordino laikų pilis ir kitus įdomius objektus. Tokių didelių įstabios, neužterštos, vietomis visiškai laukinės gamtos plotų, kaip Gaujos parkas, be užtvarų „Privati valda. Įėjimas draudžiamas“ Lietuvoje beveik nebelikę.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
Pilietinė visuomenė

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Tomas Jakutis apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • apie bites ir dar apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
  • Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Netinkamai laikomi ar gabenami degalai gali prišaukti pavojų
  • Tyrimas: apie pusė lietuvių negali kokybiškai išsimiegoti

Kiti Straipsniai

Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31
Šikšnosparnis europinis plačiaausis

Pamatę saugomą rūšį, praneškite apie tai – padėsite ją išsaugoti

2025 05 25
Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Tarptautinę biologinės įvairovės dieną – dėmesys darniam vystymuisi

2025 05 22
Vokiečių gatvė

Atnaujinama viena pagrindinių sostinės senamiesčio gatvių

2025 05 21
Tamsioji medunešė bitė

Saugokime bites – tiek namines, tiek laukines

2025 05 21
Minimos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-osios žūties metinės

Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines

2025 05 19
Vasara artėja: rinkitės atsakingai – pirkite keliones tik iš leidimą turinčių įmonių | vvtat.lrv.lt nuotr.

Vasara artėja: rinkitės atsakingai – pirkite keliones tik iš teisėtai dirbančių įmonių

2025 05 19
Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.

Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

2025 05 17
Didysis apuokas | zoosodas.lt nuotr.

Nykstantys apuokai iš Lietuvos zoologijos sodo grįžta į gamtą

2025 05 15

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Tomas Jakutis apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • apie bites ir dar apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • apie bites apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
efoto.lt | Kęstučio nuotr.

Nešvarus maudyklų vanduo kelia grėsmę sveikatai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai