Bičių, vapsvų ar širšių įgėlimas gali būti mirtinas. Vasarą tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir t.t. Kadangi yra daugybė vabzdžių, kurie kanda ar gelia, sąlyginai galima juos suskirstyti į dvi kategorijas – nuodingus ir nenuodingus. Nuodingi vabzdžiai: bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės. Nenuodingi vabzdžiai: uodai, musės, blakės, utėlės.
Koks skirtumas tarp įkandimo ir įgėlimo?
Skirtumą lemia įkandimo ar įgėlimo kilmė. Nuodingi nariuotakojai atakuoja gindamiesi, geluonies pagalba suleisdami skausmingus nuodus. Nenuodingi vabzdžiai kanda ir dažniausiai suleidžia seiles su antikoaguliantais (medžiagomis, stabdančiomis kraujo krešėjimą) tam, kad galėtų misti mūsų krauju. Nors po nenuodingų vabzdžių įkandimo kartais gali atsirasti įvairios odos sudirginimo reakcijos, tačiau tik nuodingų nariuotakojų geluonis gali sukelti tokias ryškias alergines reakcijas, kaip anafilaksinis šokas.
Kai bitė įgelia, ji palieka geluonį su nuodų maišeliu. Nuodai toliau skiriasi iš maišelio, kol šis neištuštėja arba kol nepašalinamas geluonis. Bitė, palikusi savo geluonį, žūsta. Tuo tarpu vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka, taigi gali gelti pakartotinai.
Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas dar ir tuo, kad geldami jie išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių bendražygių agresyvumą. Taigi, įgėlus širšei ar bitei reikia pasišalinti kuo toliau nuo įvykio vietos.
Jei nežinote, ar esate alergiškas vabzdžių įkandimams, galite kreiptis į gydytoją alergologą-imunologą ir išsitirti.
Vietinės ir išplitusios reakcijos
Nuodingi įgėlimai visada labai skausmingi, juos lydi paraudimas ir patinimas. Tai vadinama vietinė reakcija. Jautresniems žmonėms gali išryškėti išplitusios arba “viso kūno” reakcijos, kurioms būdingas išplitęs ryškus paraudimas ir patinimas, gali atsirasti dilgėlinė apie įkandimo vietą. Šios išplitusios reakcijos gali progresuoti ir sukelti tokius negalavimus, kaip viso kūno dilgėlinė, bendras silpnumas, dezorientacija, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai (pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas), gimdos spazmai, šlapimo ir išmatų nelaikymas, dusulys, kosulys, kraujospūdžio kritimas, mieguistumas, apalpimas ir kt.
Nors nenuodingi nariuotakojai yra sąlyginai mažiau pavojingi (jų įkandimas daug rečiau sukelia alergines reakcijas, kurios gali baigtis mirtimi), tačiau jie platina tokias ligas, kaip dėmėtoji šiltinė, maliarija ir kt.
Apsauga
Kadangi vabzdžiai kanda ir gelia, yra du apsisaugojimo būdai: vengti susidūrimo su jais ir naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias medžiagas. Repelentai naudojamos individualiai žmogaus apsaugai. Jais padengiama žmogaus oda, rūbai, lovos ar užuolaidos. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Efektyviausiai veikia nuo 15 min. iki 10 val. (dažniausiai vidutiniškai 4–6 val.). Efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo repelento rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui.
Efektyviausi repelentai yra tie, kurių sudėtyje yra DEET . Tačiau repelentai efektyvūs tik prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus) – piktų nuodingų, geliančių vabzdžių (mašalų,skruzdžių, širšių, bičių) jie neatbaido.
Gaminamos ir kitos priemonės, naudojamos ir patalpų apsaugai: insekticidus garinančios spiralės (dažnai naudojami piretroidai), elektriniai insekticidų garintojai, ultragarsą ar ultravioletinius spindulius skleidžiančios lempos.
Lauke patartina naudoti prieš uodus skirtas žvakes. Jų sudėtyje yra aromatinių medžiagų, kurios degant pasklinda aplinkoje ir atbaido uodus.
Kaip išvengti susidūrimo su geliančiais nariuotakojais?
Širšės paprastai sugelia žmones, kai pajudinamas jų lizdas. Kai kurių širšių rūšių atstovės lizdus daro žemėje, urveliuose, tad jas galima netyčia sutrikdyti ravint ar kasant. Kitų rūšių širšės lizdus daro medžių uoksuose, inkiluose, palėpėse ar pastatų plyšiuose. Širšių lizdai per vasarą didėja. Kuo lizdas didesnis ir kuo karštesnė diena, tuo aktyviau širšės gina lizdą. Todėl didžiausia tikimybė būti užpultam – vasaros pabaigoje, kai karšta, o lizdai – jau dideli.
Keletas patarimų, kaip išvengti susidūrimo su nepageidaujamais vabzdžiais
• Vykdami į gamtą, nenaudokite kvepalų, kvapnių muilų, kremų ir tonikų.
• Nesipuoškite blizgančiais papuošalais.
• Venkite ryškiaspalvių gėlėtų ir tamsių rūbų – šviesūs vienspalviai rūbai vabzdžiams yra ne tokie patrauklūs.
• Kontroliuokite kvapus išvykos į gamtą metu (maisto produktams ir gėrimams rekomenduotinos, sandariai uždaromos talpos).
• Nepalikite atvirų talpų (ąsotėlių, butelių, popierinių pakelių ir kt.) su gėrimais, kad į juos nepakliūtų bitės, vapsvos ar kiti geliantys vabzdžiai.
• Išardykite ar perkelkite kitur vapsvų ar širšių lizdus, esančius Jūsų namo teritorijoje.
• Atvirus langus ir duris užsandarinkite tinkleliu.
• Gamtoje pastebėjus širšių ar vapsvų lizdą, nedarykite staigių judesių, nes jie gąsdina ir erzina šiuos vabzdžius. Nekvėpuoti į lizdo pusę. Iškvepiamas šiltas oras irgi sukelia jų agresiją.
• Jeigu netyčia lizdą sujudinote ir širšės jus užpuolė, nusisukite nuo lizdo, kepure, marškinių apykakle ar rankomis pridenkite veidą. Susilenkite, kad atrodytumėte mažesnis, ir sparčiai žingsniuokite tolyn.
• Nemojuokite rankomis. Taip dar labiau patrauksite lizdą ginančių vabzdžių dėmesį. Visi vabzdžiai geriau mato judančius daiktus.
• Širšes, o ypač medunešes bites, erzina prakaito ir plaukų, vilnos kvapas.
Pirmoji pagalba
ĮGĖLUS
Pirmiausia, reikia ištraukti geluonį, po to patartina nusiimti žiedus ir apyrankes( jei vabzdys įgėlė į plaštaką), dezinfekuoti įgėlimo vietą. Dažniausi nusiskundimai – skausmas, patinimas ir niežėjimas. Tokios „naminės“ priemonės, kaip sodos, acto, citrinos sulčių, sutrinto pelyno, gysločio ar svogūno košelės kompresai gali kiek palengvinti minėtus negalavimus. Medikai tokiu atveju siūlo ant pažeistos vietos dėti ledą, įsuktą į audinį, ir laikyti ne ilgiau kaip 15 min., naudoti vietinius anestetikus, analgetikus, antihistamininius ir priešuždegiminius preparatus, tepalus su kortikosteroidais. Žmonės, žinantys, kad yra alergiški bičių, vapsvų, širšių įkandimams, turėtų turėti švirkštą su adrenalinu.
ĮKANDUS
Dažniausias nusiskundimas įkandus nenuodingam nariuotakojui – niežėjimas. Šiuo atveju efektyviausi tepalai su antihistamininiais preparatais ir anestetikais. Tepalas su kortikosteroidais veikia lėčiau, bet jo veikimo efektas ilgesnis.
Kaip ištraukti geluonį?
Paimkite buką peilį ir stipriai prispauskite prie odos visai šalia įstrigusio geluonies. Nuolat stipriai spausdami, gremžkite peiliu odos paviršių kartu su geluonimi. Tokia procedūra pašalins geluonį, išvengiant nuodų injekcijos, kas atsitinka traukiant geluonį pinceto ar pirštų pagalba.
Kada kreiptis į gydytoją?
Net vienas įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei, jei žmogus alergiškas bičių, vapsvų ar širšių nuodams. Tuomet gali vystytis anafilaksinis šokas: žmogus suglemba, gali sutrikti sąmonė, smarkiai krinta kraujo spaudimas, gresia mirtis. Bičių ir širšių nuodų cheminė sudėtis skiriasi, todėl žmogui, kuris nėra jautrus širšių nuodams, gali būti pavojingas bitės įgėlimas, ir atvirkščiai.
Bet kurios išplitusios reakcijos atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Būtina kreiptis tuomet, kai po vabzdžio įgėlimo atsirado išbėrimų, patino veidas, pasunkėjo kvėpavimas, sunku ryti, svaigsta galva ar atsirado kitų negalavimų. Šie požymiai dažniausiai išryškėja praėjus kelioms minutėms ar valandai po įgėlimo.
Jei po vabzdžio įkandimo yra tik vietinės reakcijos, profesinės pagalbos dažniausiai neprireikia. Tačiau jei vietinė reakcija pasireiškia stipriu patinimu ir skausmu, trikdančiu darbingumą ir miegą, vertėtų kreiptis pagalbos į medikus.
Jei įgeltąjį ištiko anafilaksinis šokas:
• kuo greičiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112 ar kitais greitosios medicinos pagalbos numeriais. Tiksliai nurodykite nelaimingo atsitikimo vietą – taip greičiau sulauksite pagalbos. Neskubėkite padėti ragelio, nes dispečeris patars, kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą, kol atvyks medikai;
• vabzdžių sukandžiotą žmogų paguldykite į jam patogią padėtį ir pakelkite kojas aukščiau (tai padeda, jei nukentėjusiajam labai silpna, mirga akyse ar žmogus alpsta), arba pusiau pasodinkite (taip lengviau kvėpuoti, jei žmogus dūsta). Jokiu būdu neverskite jo vaikščioti ar stotis – tai gali sukelti staigią mirtį;
• jei žmogus neteko sąmonės (nustojo bendrauti, neatsako, nereaguoja), patikrinkite kvėpavimą ir pulsą, šiems nesant – pradėkite gaivinti.
Bet kuriuo atveju, jei po nemalonaus susidūrimo su nariuotakoju pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmai ar kiti bendro negalavimo požymiai, įkandimo vietoje atsirado besiplečiantis paraudimas – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris suteiks profesionalią pagalbą.
Širšes suerzina keletas dalykų
Kad širšės neužpultų, pirmiausia Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslo darbuotojas E.Budrys patarė būti atidiems – žiūrėti po kojomis, laiku pastebėti prie lizdo skraidančias širšes.
Pastebėjus lizdą, nedaryti staigių judesių, nes jie gąsdina ir erzina šiuos vabzdžius. Nekvėpuoti į lizdo pusę. Iškvepiamas šiltas oras irgi sukelia jų agresiją.
Jeigu netyčia lizdą sujudinote ir širšės jus užpuolė, nusisukite nuo lizdo, kepure, marškinių apykakle ar rankomis pridenkite veidą. Susilenkite, kad atrodytumėte mažesnis, ir sparčiai žingsniuokite tolyn.
Nemojuokite rankomis. Taip dar labiau patrauksite lizdą ginančių vabzdžių dėmesį. Visi vabzdžiai geriau mato judančius daiktus.
Širšes, o ypač medunešes bites, erzina prakaito ir plaukų, vilnos kvapas.
