Taip, yra keletas tokių. Šiuo metu aplink Žemę skrieja apie 20 tūkst. žmogaus sukurtų objektų, tačiau jų eismas reguliuojamas kiek kitaip nei rytmetinis automobilių eismo srautas.
Palydovai dažniausiai skrieja fiksuota trajektorija, tad šviesoforai ar dešinės rankos taisyklės orbitoje nereikalingos – visa eismo kontrolė dažniausiai yra sureguliuojama prieš iškeliant palydovą į orbitą. Daugelis palydovų iš principo gali nežymiai keisti skriejimo kryptį, kad išliktų toje pačioje trajektorijoje, tačiau manevruoti taip, kad grėsmės atveju būtų galima nedelsiant išvengti susidūrimo su kliūtimi, „geba“ nedaugelis palydovų.
Tarptautinė Telekomunikacijų Sąjunga (International Telecom Union), kuri yra viena iš Jungtinių Tautų agentūrų, paskiria palydovams vietas geostacionarioje orbitoje, maždaug 35 tūkst. km aukštyje. Palydovų operatoriai privalo laikytis TTS taisyklių ir užregistruoti orbitą, transliavimo dažnį ir palydovo paskirtį. Palydovų savininkai taip pat privalo įregistruoti palydovo „egzistavimo pabaigos“ planą, pagal kurį nebefunkcionuojantys palydovai išstumiami į tarptautiniu susitarimu parinktą „kapavietės orbitą“.
Erdvėlaiviams tarptautinių organų leidimo skrieti orbita aplink Žemę nereikia, tačiau tokiems skrydžiams dažnai yra būtinas valstybės palaiminimas (speciali licencija). Vis dėlto daugelis kosmoso agentūrų pripažįsta nerašytą taisyklę netrukdyti vienos kitoms ir laikytis atokiau nuo svetimų trajektorijų, tad skrydžius į kosmosą savanoriškai registruoja JT Išorinio kosmoso reikalų komitete – kad kolegos ir konkurentai žinotų palydovo kelią. Čia yra užregistruoti 93,5 proc. visų kosmose funkcionuojančių dirbtinių objektų, tarp kurių – apie 3,6 tūkst. veikiančių palydovų.
Tokia „eismo taisyklių“ sistema veikia. Vienintelis palydovų susidūrimo atvejis užregistruotas 2009 m., kai žemoje orbitoje vienas kitą kliudė rusų ir amerikiečių palydovai.
