L.Tautkuvienė. Pasaulio teisuolio medalyje išrašyti žodžiai: ,,Išgelbėjai vieną žmogų, išgelbėjai tautą”

Jūs pralaimėjote, p. Prezidente,

nes neapsaugojote mažo vaiko nuo brutalios jėgos. Šį ankstų ketvirtadienio rytą į privačią Kedžių ir Venckų teritoriją įžengė policija, spec.daliniai. Apie šimtą policininkų, spec. tarnybų pareigūnų atvarė į mergaitės „paėmimą“ galingoji antstolė! Penki autobusai, spec.automobiliai su užtamsintais stiklais. Atrodė, kad bus ,,imamas” Osama bin Ladenas. Tik jis jau paimtas. O antroji pagal svarbą(pavojingumą) dabar bus imama maža aštuonerių metų mergaitė Deimantėlė!

Žmonės kalba maldą, apsijuosę trispalve bando užtverti kelią juodiems varnams, stabdyti nusikaltėlišką veiksmą. Deja, su pjūklais pjaustomos gyvenamojo namo durys, daužomi tvarkingų namų langų stiklai, spec.būrys ištempia iš namų basomis kojomis mergaitės senelius Kedžius. Imunitetą turinčiai teisėjai Neringai Venckienei užlaužiamos rankos ir mergaitė, nors abiem rankomis ją apsikabinusi – atplėšiama. Ir toliau naudojant prievartą – klykianti mergaitė išnešama advokato Černiausko ir besišypsančios biologinės motinos Laimutės Stankūnaitės… Baisus vaizdas, žmonės verkia. Ar čia buvo vaiko perdavimo procedūra? Tai buvo vaiko PRIEVARTINIS PAGROBIMAS.

Mano tėvai – Pasaulio teisuoliai – jie karo metu gelbėjo žydų vaikus, nors rizikavo savo ir savo vaikų gyvybėmis. Šiandien tie išgelbėti vaikai -jau suaugę žmonės, įgiję profesijas, sukūrę šeimas, užauginę savo vaikus. Jie laimingi ir dėkingi likimui, kad buvo tokių drąsuolių. Pasaulio teisuolio medalyje išrašyti žodžiai: ,,Išgelbėjai vieną žmogų, išgelbėjai tautą”.

Jums, Prezidente, nereikėjo rizikuoti. Tereikėjo tik paskelbti moratoriumą mergaitės perdavimui, kol neišspręsta pedofilijos byla. Tik tiek. Bet Jūs nepajudinote nė piršto, kad išgelbėtumėte Deimantę Kedytę. O tereikėjo tiek nedaug, netgi be rizikos, ir tauta būtų Jums nusilenkusi. Bet, pasirodo, antstolė didesnė už Jus – jos įsakymu, šitiek mokesčių mokėtojais išlaikomų pareigūnų atvyko grobti vienos mažos mergytės, jau tapusios Lietuvos simboliu – kova už teisingumą. Ar pralaimėjome? Ne, pralaimėjote Jūs.

Kaltinu Jus kaip motina, močiutė, nes leidote įsigalėti brutaliai jėgai, leidote traumuoti vaiką.

Lietuvoje klesti teisinis nihilizmui, Generalinio prokuroro abejingumas, o gal net neveiksnumas. Gal ir teisus Arvydas Sabonis, augindamas vaikus ne Lietuvoje. Jie auga saugiau, nes juos saugoja įstatymai. Tūkstančiai tėvų, gyvenančių ne Lietuvoje, pamatę šiuos vaiko grobimo vaizdus, sudrebėjo ir suabejojo – ar norės sugrįžti į gimtinę, kur vaikai nusikalstamai neapsaugoti, kur jų nuomonės nėra paisoma.

Šis ankstyvas ketvirtadienio rytas Garliavoje, per stiprintuvus sklindantys policijos raginimai ,,gerbiamiems piliečiams” nekelti riaušių ir netrukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimo, net grąsinimai – jei priešinsitės bus panaudotos ,,spec. policijos priemonės: elektros impulsiniai prietaisai, dujos, guminės kulkos, tarnybiniai šunys ir kitos policijos ginkluotėje esančios priemonės… Suprantame, kad atėjote išreikšti savo nuomonę, laikykitės viešosios tvarkos, elkitės atsakingai, nepasiduokite provokacijoms, tikimės supratimo ir bendradarbiavimo. Šiuo metu dirba policijos dialogo pareigūnai, kuriuos galite pažinti iš raiščių”.

Žmonės gieda Tautišką giesmę-himną, kalba poterius, skanduoja ,,Lietuva, Lietuva…” Ar žinote ką tai primena? – Sausio 13-ąją prie Aukščiausiosios Tarybos, prie Televizijos bokšto. Ten irgi sklido per garsiakalbius: ,,Broliai ir sesės, eikite namo…” O po to važiavo tankai, šaudė… Svetimi. Tiesa, tada neįspėjo, kad bus panaudoti tankai ir kulkos. Žmonės žuvo už laisvą Lietuvą. Žuvo ir mano sūnėnas Titas Masiulis.

Bet tada ten Jūsų nebuvo. Kaip dabar nėra išsvajotos LAISVĖS ir TEISINGUMO.
Dabar, kai vaikas pagrobtas – tirsite, bylas marinsite? Nebejuokinkite, juk normalioje valstybėje, pedofilijos bylos neištyrus, vaikas –nukentėjusysis neatiduodamas galimam nusikaltėliui.

Jums paskambino, kaip kažkada Gorbačiovui, tikėdamiesi, kad stabdysite brutalumą Garliavoje… Gorbačiovas miegojo. Žuvo žmonės. Jūs taip pat?!

Bet Jūs dar turite šansą – sugrąžinti Deimantę Kedytę į jos gimtuosius namus, į kuriuos ji buvo atvežta tik gimus, kuriuose ji gyveno didžiąją savo gyvenimo dalį. Tuoj pat. Nedelsiant, kol ,,garsieji vaikų raidos specialistai” nepribadė jos kūnelį psichotropinias, atmintį slopinančiais vaistais ir iš protingo, gyvo vaiko nepadarė daržovės.
Išnaudokite šansą dabar. Tauta bus Jūsų pusėje.