Seimas, balandžio 19 d., nusprendė pritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų ir priėmė grąžintą įstatymą su visomis šalies vadovės teiktomis pataisomis. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su Respublikos Prezidentės teiktomis pataisomis balsavo 71 Seimo narys, prieš – 6, susilaikė 25 parlamentarai.
Priimtu įstatymu įvedama nauja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus sąvoka. Pagal Seimo priimtas įstatymo nuostatas viena savivaldybė būtų galėjusi įsteigti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių, kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, būtų galėjusios bendradarbiauti ir kartu įsteigti viešąjį juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių. Šalies vadovė pasiūlė įtvirtinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius yra visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.
Respublikos Prezidentės dekrete teigiama, kad pagal Seimo priimtą įstatymą, jeigu nors viena savivaldybė pavestų regioniniam atliekų tvarkymo centrui nors vieną iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijų, tai šis regioninis atliekų tvarkymo centras per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo turėtų būti pertvarkytas į viešąjį juridinį asmenį. „Tokiu atveju regioninis atliekų tvarkymo centras būtų komunalinių atliekų sistemos administratorius ir tokiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui būtų taikomas nustatytas draudimas, t. y. jis neturėtų teisės verstis atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir (ar) šalinimo veikla. Tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras nebegalėtų verstis atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir (ar) šalinimo veikla, reiškia, kad jis nebegalėtų eksploatuoti valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos paramos lėšomis iš dalies finansuoto ir pastatyto, jam nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat ir nepavojingų atliekų sąvartyno“, – tvirtinama dekrete. Šalies vadovė dekrete pažymėjo, kad ekonominį ir aplinkosauginį efektą duos ne jau sukurtos sistemos griovimas ir naujos kūrimas, atliekų tvarkymo sektorių perduodant privatiems operatoriams, bet jau sukurtų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų tobulinimas ir plėtojimas bei kontrolės efektyvinimas.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kuris siūlė nepritarti šalies vadovės veto, pažymėjo, kad tikslinga priimtame įstatyme palikti teisę leisti steigti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių ne tik visoms regiono savivaldybėms, bet ir kelioms regiono savivaldybėms. „Šiomis nuostatomis ginamos atskirų savivaldybių teisės, tačiau paliekama teisė ir kooperuotis su kitomis savivaldybėmis įgyvendinant savo funkcijas atliekų tvarkymo srityje“, – tvirtinama komiteto išvadoje.
Seimo priimtu įstatymu taip pat buvo ketinama įtvirtinti kriterijus, nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį. Valstybės vadovės nuomone, įstatymu iš esmės būtų pakeistas teisinis reguliavimas dėl kainodaros, kuris sukeltų ekonomines pasekmes visiems šalies gyventojams, neatlikus ekonominio poveikio vertinimo. „Todėl turėtų būti atlikti tyrimai dėl siūlomo teisinio reguliavimo, ar tokia kainodara tikrai bus pasiektas priimant įstatymą išsikeltas tikslas skatinti komunalinių atliekų rūšiavimą ir kompostavimą ir taip mažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir kokiais kaštais, ir atliktų tyrimų pagrindu Vyriausybė turėtų patvirtinti atitinkamą metodiką“, – teigiama dekrete. Aplinkos apsaugos komitetas pabrėžė, kad šiomis įstatymo nuostatomis būtų ginamos vartotojų teisės.
